„Būtų išties smalsu sužinoti būdus, kaip pastatyti terasą ant dviračių tako senamiesčio centre”, – kreipėsi į „Atvirą Klaipėdą” klaipėdietis Kęstutis ir atsiuntė nuotraukas, kuriose matyti, kad bendrovės „Inreal valdymas” rekonstruojamo buvusio silkių rūšiavimo sandėlio terasos gerokai susiaurino Dangės krantinę, o dviračių ir pėsčiųjų takas dabar daro vingį.
Savivaldybės tarnautojų ir architektų teigimu, terasos čia buvo suprojektuotos anksčiau nei dviračių takas. Skaitytojo nuotr.
Tačiau tiek Savivaldybės atstovai, tiek ir projekto autorė tvirtina, kad viskas yra padaryta teisėtai ir toks projektas gimė anksčiau nei buvo projektuojamas dviračių takas.
„Paskutinė projekto data yra 2014 metai. Jame iš tiesų yra numatyta terasa nuomojamoje valstybinėje žemėje”, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Pasak projekto autorės, architektės Ramunės Staševičiūtės, pirminiam rekonstrukcijos projektui leidimas buvo gautas dar 2008 m. ir jame jau buvo numatyta terasa.
„Vėliau keičiant projektą buvo tikslinami tik kai kurie statinio architektūriniai elementai, bet ne terasa. Yra gauti ir atitinkami Nacionalinės žemės tarnybos leidimai. Be to, kai buvo tiesiamas dviračių takas, tai apie 1,8 meto atstumu nuo pastato buvo paliktos senosios plytelės. Tad terasa tikrai nepasiglemžė tako – kaip buvo numatytos dvi jo juostos (viena dviračiams, viena pėstiesiems), taip ir liko, nors krantinė dėl terasos ir susiaurėjo”, – aiškino architektė.
„Atvira Klaipėda” dar paprašė ir komentaro iš Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau jos atsakymo kol kas nesulaukėme.
7,2 km ilgio dviračių takas palei Dangę buvo baigtas tiesti 2015-ųjų rudenį. Jis nutiestas Dangės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto pietine krantine iki Liepų g. tilto per Danės upę, bei šiaurine krantine nuo Liepų g. tilto iki Klaipėdos g. tilto. Darbai buvo pradėti 2012-aisiais ir iš viso atsiėjo beveik 2,3 mln. eurų. Iš jų kiek daugiau nei 1,7 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
„Inreal valdymas” rugsėjį skelbė, kad buvusiame sandėlyje jau atlikta didžioji dalis statybos darbų. Anksčiau skelbta, kad rekonstrukcijos sąmata siekia apie 3 mln. eurų.
Istorija
Idėja rekonstruoti buvusį silkių sandėlį buvo pristatyta dar 2006-aisiais.
Turgaus g. 37, buvusioje Klaipėdos konditerijos teritorijoje, XVI-XVII amžiuje stovėjo dvi vokiečių ir lietuvių bendruomenėms skirtos bažnyčios: Šv. Jono ir Šv. Mikalojaus krašto (lietuvių) bažnyčia. Ruošiantis karui su Švedija ir 1627-1629 m. miestą pradėjus juosti bastionais dėl strateginių gynybos sumetimų buvo nugriauta dešiniajame Danės upės krante stovėjusi Lietuvių bažnyčia. Vėliau plečiant ir aukštinant pylimus 1706 m. į kitą vietą buvo perkelta ir čia stovėjusi Šv. Jono bažnyčia.
Bastionams praradus gynybinę reikšmę XVIII a. II pusėje įtvirtinimai Prūsijos karaliaus leidimu buvo perduoti Klaipėdos gyventojams. 1854 m. kilusio didžiojo gaisro metu visi palei Danės upę stovėję sandėliai sudegė. Po trejų metų Šv. Mikalojaus bažnyčios vietoje buvo pastatytas silkių rūšiavimo sandėlis. XIX a. 8 dešimtmetyje Klaipėdai netekus silkių rūšiavimo teisės, pastatas buvo išnuomotas pirkliams kaip paprastas sandėlis. Pokario metais šioje teritorijoje veikė saldainių fabrikas. Įmonės teritorija buvo aptverta tvoromis, pristatyta daug gamybinių ir pagalbinių statinių. 2006-aisiais, kai bendrovė „Invalda Real Estate“ pradėjo įgyvendinti tuo metu „Jono namais“ vadintą projektą, buvo skelbiama, kad po rekonstrukcijos sandėlyje įsikurs parduotuvėlės, barai, restoranai.
„Danės užutėkio“ projektu pervadintas pastatas po krizinės pertraukos buvo užbaigtas 2014 m. pabaigoje. Architektūriniai šio pastato aplinkos sprendimai atskleidė 1562-1706 metais stovėjusios Šv. Jono bažnyčios kontūrus, tamsesne granitinių plokščių bei trinkelių spalva atkurtas bažnyčios ir jos bokšto perimetras.
Manau,kad aprašomos terasos yra įrengtos pertekliniai.Aiškiai matoma:jos užima iš miesto biudžeto įrengtus pėsčiųjų ir dviračių takus ! Jos įrengtos tarytum kokiam milžiniškam chorui liberalų (katruos gali ir mintinai suskaičiuot-tiek mažai jų). Įrengtos be nūdienos reikalo, negrabiai,net neužtikrintai dėl piliečių saugos ar sveikatos…Tarp kitko,šioje vietoje prieškario Klaipėdoje veikė siaurukas geležinkelis,tarnavęs ir laivų iškrovimams-pakrovimams ir pamario krašto kaimo žmonėms ,kad atvykti į senąjį Mėmelį ar dar vėliau – į Klaipėdą…Kas į turgų su kaimo vertybėmis,kas ir paspaciravoti po gražų miestą…O vėliau,apsipirkus ,kad grįžti su baronkom ir kitom lauktuvėm į savo Dovilus,Agluonėnus,Pėžaičius ar kitur…