Taip, mes dainuojame dainą:

Klaipėdoj gyventi gera,
Pasiklydus švyturys parodys kelią.
Gera Klaipėdoj gyventi –
Uosto vartai atviri gyvenimo šventei.

Tačiau mums jauniems, triukšmingiems, kūrybingiems nėra kur augti, mūsų muzikinio gyvenimo-gyvavimo šventė yra labai ribota.

Panašiose šventėse, kur renkasi šeimos su vaikais kažkodėl matome savo vietą, nes jos kitur nėra. Muzikiniai ar naktiniai klubai ir kitos vietos dėl suprantamų priežasčių ne vaikams, ne mokyklinio amžiaus jaunimui. Kaip ir ką padaryti, kad Klaipėdoje gyventi gera būtų muzikuojantiems vaikams, jaunimui?

Buvo laikas, kai pats organizavau festivalį GROCK, jų buvo devyni. Čia vyko įvairūs koncertai, konkursai. Dalyvių (muzikuojančių) skaičius siekdavo ne vieną dešimtį ir ne dvi, ne tris.

Buvo laikai, kai BIG prekybos centrui šovė mintis organizuoti muzikines popietes šiai amžiaus grupei. Gavosi fenomenalus kultūrinis reiškinys-vyksmas, kuris truko gal net ketverius metus.

Patys darėme daug smulkesnių reginių, juos darome ir dabar, tačiau savo jėgomis ir resursais sudėtinga tai vystyti ir patenkinti natūraliai egzistuojantį poreikį muzikuoti. Vykdydami minėtas veiklas pastebėjome, kad tai svarbu ne tik mums. Tai suprasti galima ir be mano komentaro.

Savo „skausmą” lieti baigsiu neišsiplėsdamas, bet kreipimusi į tuos kas gali, nori, žino kaip šią situaciją keisti.

Beje, šį mintis – apie egzistuojančios muzikinės saviraiškos sąlygų nepakankamumą buvo išsakyta (ne mano) ir kuriant miesto kultūros strategiją.

Kartu problemą matau kur kas plačiau nei čia paminėjau. Yra du dalykai. Vienas – tai sąlygos repeticijoms, kitas – erdvės koncertams.

Muzika yra kiek išskirtinis dalykas dėl savo specifikos. Ne paslaptis, kad tai triukšminga veikla, todėl negali tai daryti (repetuoti) kur tik sumanęs, todėl asmeniui ar grupei pačiai spręsti akustikos klausimus dažnai būna arti neįmanoma. Šis – mano aprašomas susirūpinimas yra niekaip nesprendžiamas.

Palyginimams dažnai naudoju pavyzdžius iš sporto pasaulio. Sporto aikštelės, salės yra kiekvienoj mokykloj. Jei ne sale, tai lauko sporto aikštynais galima naudotis ne tik per pamokas, bet ir kitu metu. Ten galima ir treniruotis, ir varžytis. Įvairiose vietose įrengiami treniruokliai kur nemokamai gali jais pasinaudoti kiekvienas pageidaujantis. Krepšinio aikštelės yra ne vienoje Klaipėdos vietoje. Parke prieš „Studlendą” įrengta daug sportavimui pritaikytų aikštelių. Visa tai džiugina ir pagirtina, tik gaila, kad nekuriamos atitinkamos sąlygos vaikams ir jaunimui muzikuoti. Natūraliai kyla klausimas: kodėl nėra scenos tame pačiame parke?

Galima klausimų daug surašyti, tačiau jie turi kažkam rūpėti – turintiems galimybę panašias aktualijas suprasti ir spręsti.

Suprantu, kad tai ne tik Klaipėdos problema, bet mes dažnai girdime, matome kai džiaugiamasi ir didžiuojamasi tais rodikliais, kurie yra aukštesni nei kitų miestų. Kodėl nepagerinus sąlygų muzikuojantiems? Kodėl ir čia neparodyti Lietuvai pavyzdžio? Ko trūkta? Lėšų, politinės valios, ambicijų? Kodėl Klaipėda negalėtų būti muzikos sostine vasarą arba ištisus metus? Ne tik tuo metu, kai tą titulą kažkas suteikia.

Jei žmonės išvyksta iš Klaipėdos, tai vadinasi neturi ką prarasti arba praradimas neženklus. Padarykime ir šioj srity ką nors, kad ir sąlygos, tradicijos, aplinka, supratimas būtų nelyginamai geresni nei kitur. O kol kas muzikuojantys žmonės išvyksta, kaip ir kiti, kurie nemato ateities šiame mieste. Laimei ne visi.

P.S. Ačiū tiems, kurie mus suprato ir supranta. Šiai jaunai grupei teko džiaugsmo groti Metų klaipėdiečių apdovanojimų ceremonijoj, Vilties miesto koncerte, mamoms Dramos teatre, Jūros šventėje, mero priėmimo renginyje.

Tikiuosi neperskaitėte pykčio intonacijos, tai – liūdesys …

Linas Švirinas