Pievų Tako gatvės gyventojai, sužinoję, kad šalia jų esančiame sklype vietoje apleisto dviaukščio statinio jau projektuojamas devynaukštis daugiabutis, nusprendė priešintis šiam „33 metrų aukščio monstrui”. Aplinkiniuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai čia nori matyti ne tokį daugiabutį, o „modernų ir jaukų” statinį.
Tačiau Savivaldybės atstovai stebisi, kodėl tie patys gyventojai nereiškė jokių pretenzijų, kai dar 2002 metais buvo patvirtintas sklypo Pietų Tako g. 36A detalusis planas, kuris ir numato, jog čia turi kilti iki 12 aukštų turintis statinys. Tad lengva ranka nubraukti teisėtus investuotojų lūkesčius jau gali būti sunku, nors per 16 metų ir pasikeitė kai kurie reglamentai.
Daugiabutį norinčios statyti UAB „Saulėgauda“ vadovas Aldas Vasiliauskas tikina, kad kol kas šie planai tėra rašyti šakėmis ant vandens, tačiau žada su gyventojais „diskutuoti, derintis”.
Informacinėje lentoje demonstruojami trys galimi daugiabučio variantai.
Pasirašė kreipimąsi
Detalusis sklypo Pietų Tako g. 36A planas buvo patvirtintas dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Jį UAB „Jūros koralas” užsakymu rengė „Uostamiesčio projektas”. Tačiau iki pat šiol jokios statybos pagal jį pradėtos nebuvo, UAB „Jūros koralas” 2007-ųjų vasarį buvo likviduota.
Aplinkinių namų gyventojai sukurto, kai, anot jų, prieš kelias dienas šalia apleisto pastato atsirado informacinė lentelė apie projektavimo darbus, kurių metu esamą administracinės paskirties pastatą norima „rekonstruoti” į daugiabutį.
Antradienio vakarą vykusio susirinkimo metu 18 atėjusių gyventojų ne tik pasidalino savo nuomonėmis, bet ir pasirašė kreipimąsi į Savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekciją, Kultūros paveldo departamentą, Lietuvos architektų sąjungą ir kitas institucijas.
Aplinkinių namų gyventojai akcentuoja, kad specialiai pasirinktas formalus apleisto pastato rekonstrukcijos į daugiabutį kelias, kad būtų išvengta naujai statybai keliamų reikalavimų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Viename iš gretimų, 1936-1937 metais statytų, namų gyvenanti Reda nuogąstavo, kad pradėjus tokias statybas gali sugriūti ir jos, ir kaimyniniai namai, nes jie esą statyti be pamatų, ant smėlio. Ji taip pat sakė esanti įsitikinusi, jog toks pastatas negalėtų būti čia statomas dėl dabartinių priešgaisrinių reikalavimų.
Kiti gyventojai baiminosi, kad dėl tokio daugiabučio liktų be saulės.
„Prie ko čia toks pieštukas? Kaip jis atrodys bendroje visumoje?” – stebėjosi vienas vyriškis.
Kitas jo kaimynas svarstė, kad sklypo detalaus plano patvirtinimas neapsiėjo be korupcijos, nesilaikant reikalavimų ir dabar Savivaldybės valdininkai esą bijo ir verslininkus, ir gyventojams skriausti.
Į 18 gyventojų pasirašytą minėtąjį kreipimąsi taip pat nugulė teiginiai, jog toks pastatas čia neatitiktų dabartinio Statybų techninio reglamento, kad toks projektas neatsižvelgia į paveldosauginius reikalavimus. Akcentuojama, jog specialiai pasirinktas formalus rekonstrukcijos kelias, kad būtų išvengta naujai statybai keliamų reikalavimų. Gyventojai taip pat mano, kad 58 butų namui planuojama įrengti per mažai – tik 40 vietų automobiliams, o gyventojams ir Stomatologinės poliklinikos lankytojams sąlygos šiuo atžvilgiu itin pablogės.
Antradienio vakarą kreipimąsi į įvairias institucijas pasirašė 18 gyventojų, tačiau parašų žadama surinkti kur kas daugiau. Martyno Vainoriaus nuotr.
Gyventojai savo kreipimesi planuojamą daugiabutį vadina svetimkūniu, pareiškia, kad „kategoriškai nesutinka su 33 metrų monstru”, tad prašo institucijų užkristi kelią tokiems planams, nes nori čia „modernaus ir jaukaus pastato, kad vaikams būtų palikta graži aplinka”.
Šaukštai po pietų?
Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė patvirtino, kad jos pačios rengtame (tuo metu, kai dar dirbo UAB „Uostamiesčio projektas“) detaliajame sklypo plane yra numatytas užstatymas iki 12 aukštų gyvenamajam pastatui.
„Rengiant detalųjį planą buvo laikomasi visų viešinimo procedūrų, tad dabar sklypo savininkai tikriausiai ir planuoja statybas pagal neribotą laiką galiojantį detalųjį planą. Bet kokiu atveju techninis projektas turės atitikti STR, nepažeisti trečiųjų šalių interesų”, – teigė ji.
Detalusis sklypo Pietų Tako g. 36A planas buvo patvirtintas dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Jį UAB „Jūros koralas” užsakymu rengė „Uostamiesčio projektas”.
Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sako, kad vadovaujantis protingumo kriterijais, jei statytojai „nejudintų“ projektuojamo pastato iš detaliajame sklypo plane numatytos vietos, gyventojų pretenzijos kaip ir negalėtų būti tenkinamos.
„Tačiau aš nesu teisininkas, o teismai į situaciją gali pasižiūrėti visaip“, – akcentavo K. Macijauskas.
Detaliojo plano projekto autorius, architektas Edmundas Andrijauskas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad viskas buvo suprojektuota laikantis to meto reglamentų ir reikalavimų.
„Aišku, per 16 metų galėjo kai kas ir keistis, tačiau detalusis planas yra galiojantis. Nemačiau, ką dabar ten norima suprojektuoti. Jei mažiau nei 12 aukštų, tai gal ir sveikintina. Problema tikrai yra tai, kad kai rengimai detalieji planai, viskas viešinama, žmonės nesidomi, o sureaguoja jau kai praktiškai buldozeriai atvažiuoja“, – sakė architektas.
Beje, dalis antradienio vakaro susirinkime dalyvavusių gyventojų „Atviros Klaipėdos” žurnalistui patvirtino, kad žinojo apie prieš 16 metų rengtą detalųjį planą. Tiesa, kai kurie iš jų tvirtino, kad planą rengę verslininkai buvo pasirašę ir sutartis dėl tam tikrų infrastruktūros darbų, bet jų taip ir neatliko. Tad žmonės svarstė, kad ir toks planas dabar dėl to turėtų negalioti.
Žada derėtis
Daugiabutį ketinančios statyti UAB „Saulėgauda“ vadovas Aldas Vasiliauskas, vadovaujantis ir bendrovei „Kranų bankas“, sakė, kad sklypą su pastatu įsigijo iš ankstesnių jo savininkų.
Raudonu ženklu pažymėta planuojamų statybų vieta. Vaizdas iš maps.lt
„Viskas šiuo metu dar yra šakėmis ant vandens”, – sakė pašnekovas.
Jis tikino, jog detaliau apie projektą galės papasakoti mėnesio pabaigoje.
„Žmonės dabar dažnai reiškia priekaištus. Kartais pamatuotus, kartais ne, bet visada galima kalbėti ir ieškoti kokio nors kompromiso. Diskutuosim, žiūrėsim, derinsimės“, – teigė Aldas Vasiliauskas.
Jei prisiminti gilesne priešistore šio sklypo – tai jame buvo paveldosauginis objektas – arklides – kurios turėjo istorine reikšme ir turėto būti atstatytos tačiau kaip dažniausiai pasitaiko su istorija – sklypo tai yra to pastato savininkas „greičiausiai“ neturėjo tam lėšų ir pastatas savarankiškai nugriuvo o vėliau perėjus per valdininku stačius arklidžių pastatas – sklypas liko beverčiu tik sklypo nuoma liko ko pasėkoje atsirado galimybe padaryti kaip neišlikusi vertės o vėliau sukurti detalų planą ir tt. Tad praėjus dar kažkiek metelių tikri miesto patriotai begražinantis Klaipėdą pratęsė savo verslo planą ir toje vietoje atsirado perspektyvaus pastato statyba. Kaip ten sakoma tikras verslas ir kompetentingi valdininkai supranta miesto perspektyvas ir groži, tad gyventojams tik belieka paburnoti pabūti atsilikėliais nuo gyvenimo, praryti karčia piliule ir toliau gyventi. Tokia ta dalia – nes tai ne, vieno iš čia pasisakiusiojo valdininko stiklaini užstos saule o kažkokiu susireikšminusiu kaimynų. Kas toliai … tokiu pastatų kaip mūsų K D senamiestyje dar ne vienas atsiras ir kursis gražius Klaipedos vaizdas……
tikrai negerai, kai skyriaus vedėja, pati projektavusi pastatą, rūpinasi projekto įgyvendinimu
Klaipėdos jūru uosto direkcija reikia griauti!!! Kažkoks baisus ir didelis dvylikaaukštis! Ir Klaipedos viešbučio pastata su abiem K ir D raidem. Sulyginkim Klaipeda iki 10 metru. Ura!
Straipsnis kazkokiu tendincingumu kvepia. Ir vel vargsai “nuskriaustieji” renka parasus stabdyti statybas. Kokioj turtingoj, uzgrustoj pastatais ir zmonemis Kopenhagoj gal ir pritarciau. O cia? Priesinasi tokiam tikrai grazaus vaizdo projektui.
Gaila, kad zurnalistas ‘nepastebejo’ savartyno uz tvoros prie sio ‘rekonstruoti’ numatomo pastato.Gal atitinkamos tarnybos atsakingos uz svara ir sanitarija mieste galu gale sureaguos??Kaimynysteje maisto prekiu parduotuve ir pesciuju takas.Truksta tik epidemijos…
aAš sveikinu investuotojų iniciatyvas. Dabar tame sklype vaizdas tiesiog baisus – tikra benamių veisykla. Tikrai neblogai atrodo visi trys projektai. O dėl svetimkūnio – pažiūrėkite kokie baisūs visi aplinkiniai pastatai. Odontologijos klinika neatrodo kaip svetimkūnis? Baisus sovietinės architektūros „šedevras”. O tie dviaukščiau „kubeliai” su kdadratiniais langais – gal jie yra tipiški klaipėdietiški namai? Ir taip apmiręs tas mūsų miestas. Gal bent centrinė dalis labiau atgis, padaugės gyventojų. Bet tipiškas lietuviškas mentalas reikalauja kaišioti pagalius į ratus. Juokingai net skamba noras, kad būtų pastatyta, „kažkas jaukaus”. Tegul savivaldybė paima visuomenės poreikiams tą sklypą ir tada pastato kažkokį „jaukų” namelį.
Tiesa, kiek mačiau pagal detalų planą, tai ten berods minimaliai 9 aukštų pastatą galima statyti. Mažesnio net negalima.
Pritariu Virginijai. Ar dar nepasimokėme iš tų planuotojų klaidų? Ar akis nebado monstras už Lūjos? O K ir D šedevrai neapdergė miesto? Jau nekalbu apie BIG’o stiklainius- nesąmones- džiugina,jog miesto pakrašty. Kaip jaučiasi tas pats Andrijauskas savo „šedevrą” Ravelino namus Senamiestyje „įsūdęs”? Ar ne laikas prieš keliolika metų darytus detaliuosius planus peržiūrėti, kad tokios klaidos, žalojančios miestą, išvengtos būtų? Ir neprošal architektų bendruomenei apsivalyti. Norėtųsi, kad jie miestui tarnautų, o ne pinigams.
Gal Pievų take ir netinka tas aukštas pastas, bet prie BIG, nesutikčiau su Nojumi – labai netgi tinka. Klaipėda yra pajūrio lygumoje, plokščia kaip plekšnė, jai aukšti pastatai yra gyvybiškai būtini. Ir miesto centre man asmeniškai jie nekliūna . Aišku, jei būtų išlikusi istorinė gaisrinė – kitas reikalas, bet ten istorinių pastatų, deja, neliko. Tai jau yra grynai skonio reikalas, bet nemanau, kad turėtume likti dviaukščių bakūžių miesteliu 🙂
Palmira, tie BIG’o daugiaukščiai klaikūs. Juk nekalbu, kad nereikia miestui „aukštaūgių”, bet tikrai ne tokių… Man patinka šiuo atveju Kopenhaga, kur aukštingumas ribojamas ir architektūros kokybė net nelyginama. Nenorėčiau, kad džiaugtumėmės vien dėl to, kad stato. Pavyzdys ne tik Danija, bet ypač Olandija mums pavyzdžiu būti gali- miesto bendruomenės aktyviai dalyvauja projektų svarstymuose. Deja, mūsuose jo prakilnybė pinigas nustelbia grožį. O šitą planuojamą „grožį” gerokai žeminti reikia ir architektūros išraiškingesnės norėtųsi.
Detalų planą tvirtinę, apsimetė, kad nemato, jog šalia dviaukščiai pastatai. Kas planavo privalėjo išlaikyti to rajono vizualinę darną. Keistai atrodo planuotojų kompetencija, kai įkiša pastatus, kurie griauna to rajono, svarbiausia, seniai suformuoto, estetinį vaizdą.