Mums rašo

Ar Klaipėda sveikas miestas?

Atvira Klaipėda

Liudvika Kuzminčiūtė, asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė
2018-06-16


Mes nuolat girdime kaip mantrą kartojamus žodžius  „Klaipėda – sveikas, darnus, judus miestas“.

To tikslo mieste užsispyrusiai siekiama iškertant brandžius medžius, tiesiant dviračių takus, tiesiant kelius, tvarkant infrastruktūrą. Palmiros Mart nuotr.

To tikslo mieste užsispyrusiai siekiama iškertant brandžius medžius, tiesiant dviračių takus, tiesiant kelius, tvarkant infrastruktūrą. Bet visas šis gėrio rinkinys, iškeistas į saugią, sveiką aplinką, tampa bevertis. Gal tai turi vertę tik tiems, kurie atliko ar užsakė šį darbą, o gal visuomenės daliai, gyvenančiai mintimi „po manęs nors ir tvanas“.

Kartais norisi visiems „gero“ linkintiems planuotojams ir projektuotojams rekomenduoti apsipilti šaltu vandeniu, sustoti ir pagalvoti, kur link einama. Nekreipiama dėmesio į tai, kad Klaipėda, kaip ir kiti Lietuvos miestai, plinka, tuštėja, o tarša joje didėja.

Vargu ar kas paneigs, kad tarp sveikatos ir aplinkos, kurioje žmogus gyvena, nėra ryšio. Jis yra, bet jo nepastebi nei Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, nei Klaipėdos savivaldybės Sveikatos skyrius, nei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas.

Kiekviena minėta įstaiga gyvena kaip atskira planeta, nors galėtų tarpusavyje derinti veiksmus.

Pirmauja pagal daugelį ligų

Klaipėdos savivaldybė Higienos centrui kasmet teikia metines ataskaitas.

Nagrinėjant ataskaitas, akcentuojami dominuojantys kelių ligų padidėję rodikliai – diabeto, ŽIV, savižudybės, narkomanijos. Taip, tai yra opi problema, bet neteko girdėti, kad analizuojant duomenis būtų pabrėžiama, kad Klaipėda nuo 2005 m. pirmauja Lietuvoje pagal kvėpavimo takų, kraujotakos, endokrininių, navikų susirgimų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų.

Toks dėsningumas turėtų kelti susirūpinimą, nes, higienos centro duomenimis, pvz. , 2016 m. ataskaitoje kvėpavimo takų susirgimų skaičius tenkantis tūkst. gyventojų Lietuvoje – 302,72, Klaipėdoje – 310,81; kraujotakos susirgimų Lietuvoje – 246,27, Klaipėdoje – 247,17; endokrininių susirgimų Lietuvoje – 145,14, Klaipėdoje –166,81; navikų Lietuvoje – 68,09, Klaipėdoje – 87,52. Nereikia didelės išmonės, kad suprastum liūdno pirmavimo priežastis.

Mieste yra tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės taršos. Trumpalaikis teršalų poveikis gali sukelti akių, nosies ir gerklės sudirgimą, apsunkinti kvėpavimą, kvėpavimo takų ligų paūmėjimą ir kt.

Ilgalaikio teršalų poveikio pasekmės yra lėtinės kvėpavimo takų ligos, plaučių vėžys, širdies ligos, astmos priepuoliai, smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.

Susipažinę su įvairių institucijų pateikta statistika, 2016 metais kreipėmės į Savivaldybę prašydami atlikti tyrimą, kuriuo remiantis galima būtų identifikuoti, kuriame miesto rajone dominuoja vienas ar kitas susirgimas, nes tokiu būdu galima nustatyti taršų subjektą ir imtis priemonių.

O gavome tokį atsakymą, kokio ir tikėjomės – to atlikti neįmanoma, nes tai brangiai kainuoja. Įvertinant tai, kad tokia informacija yra kiekvienoje poliklinikoje, o jos yra kompiuterizuotas, tokį atsakymą įvertinome kaip nenorą nieko daryti.

post banner
Iškirsti medžiai
Palmiros Mart nuotr.

Grėsmingai augantis sergančiųjų skaičius – tai mus supančios aplinkos naikinimo pasekmė. Jau 2011-2013 m. Klaipėdoje iškirsta 1615 medžių, pasodinta 187.

2015-2017 m. iškirstos Liepų, Pilies, Donelaičio, Šimkaus, Vytauto, Daukanto, Kanto, Zauerveino, Šaulių gatvės – iš  viso 567 medžiai, atsodinta – 434, nuostolis – 145 brandūs medžiai. Nėra vedama kertamų ar atsodinamų medžių apskaita, kad būtų išlaikytas sveikas balansas.

Norisi priminti, kad Klaipėdoje vienam gyventojui tenka apie 10,5 m² (neįskaičiuojant Smiltynės ir Girulių miškų) rekreacinės paskirties želdynų, o vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatytomis normomis turėtų būti 25 m², ES – 30 m².

Šiais metais prasidėjo Jono kalnelio rekonstrukcija, atidengiant gynybinį kompleksą, iškertant 243 medžius, atsodinant 140 krūmų, o kaip kompensaciją už iškirstus medžius – 31467 eurų nukeliaus į Klaipėdos savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo spec. programą.

Atgimimo aikštėje planuoja išsaugoti 9 medžius, iškirsti – 38, persodinti – 1, pasodinti 10 naujų.

Pasidomėjus, kokius medžius galima persodinti su šiuo metu turima įranga Lietuvoje, paaiškėjo, kad galima persodinti iki 30 cm skersmens medžius, o aikštės kaštonų apimtys siekia 130 -160 cm.

Vadinasi, medžių skersmuo siekia daugiau nei 50 cm. Konsultuojantis su specialistais, jie teigė, kad tokių medžių persodinimas, jų nepažeidžiant, užtruktų nuo mėnesio iki kelių sezonų, o kaina svyruotų nuo 52 000 iki 70 000 eurų. Sunku patikėti, kad savivaldybė ryžtųsi mokėti tokius pinigus tam, kad išsaugotų medžius.

Kad iškirtus medžius mieste padidėja triukšmas, nereikia net žiūrėti į aplinkos monitoringo duomenis. Palyginimui – 2014 m. prieš iškertant 111 medžių K. Donelaičio g. ties 7 namu dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis Ldvn (dB) buvo – 67,6 DB, o 2016 m. – 68,5 DB.

Šiuo metu kaip sovietmečiu: ataskaitos – sau, o gyvenimas eina sau. Įdomu, kodėl nėra įgyvendinami savivaldybės strateginiame 2013-2020 plane keliami gražūs tikslai – tapti aplinkai nekenksmingu žaliuoju miestu, užtikrinti žaliųjų miesto plotų vystymą.

Norėčiau planus sudarinėjantiems priminti ir tuo pačiu atkreipti dėmesį, kad tik ką pasodinti medžiai nei po metų, nei po dviejų nekompensuos ekologinės pusiausvyros mieste.

Laikas suprasti, kad tavo namai – ne tik tavo namas, butas, bet ir gatvė, miestas, Žemė, už kurią kiekvienas iš mūsų yra atsakingas. Reikia mylėti Žemę, kurioje gyveni, kuri tave maitina, rengia, nes tik tuomet galima kalbėti apie švarią, saugią, žalią miesto aplinką.

 


2018-06-16

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt