Jau šį trečiadienį darbą pradeda naujoji Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė (Arturo Valiaugos nuotr.).

Gal galėtumėte klaipėdiečiams daugiau papasakoti apie save – kokias studijas esate baigusi, kur ir kuo dirbote iki šiol?

Bakalauro studijas baigiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, magistro – Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir politikos katedroje.

Karjerą kultūros srityje pradėjau Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, vėliau dirbau VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″, jau beveik dešimt metų vadovauju savo įstaigai, kurios veikla – fotografijos ir leidybos projektai.

Nuo 2011 m. iki šiol dirbau Europos Sąjungos programos „Kultūra“ (nuo 2014 m. „Kūrybiška Europa“) vadove Lietuvos kultūros institute. Nuo 2008 m. teikiu kultūros projektų ekspertės paslaugas Lietuvos ir užsienio šalių fondams ir programoms, turiu kultūros projektų vadybos dėstymo patirties.

Kodėl su tokia didžiule tarptautine patirtimi nusprendėte dalyvauti konkurse Klaipėdos miesto Kultūros skyriaus vedėjo pareigoms užimti?

Sprendimą įtakojo asmeninės ir profesinės priežastys, nors jis nebuvo lengvas ar spontaniškas. Myliu šitą miestą ir gerai jame jaučiuosi, be to, jis labiau tinka žmonėms, mėgstantiems važinėt dviračiu. Tad iš Vilniaus netrukus kraustysiuos į Klaipėdą.

Jei truputėlį rimčiau, ši pozicija, manau, leis man naudingai pritaikyti Europoje įgytą patirtį gimtajame mieste. Iš tiesų, informaciją apie konkursą išgirdau iš Klaipėdos kultūros bendruomenės ir džiaugiuosi, kad raginimą pabandyti dalyvauti išgirdau ne iš vieno žmogaus.

Ar Jums buvo paranki situacija, kad be Jūsų daugiau niekas iš užsiregistravusiųjų konkurse nedalyvavo? Ar nebūtų buvę smagiau su kuo nors realiai susigrumti?

Žinoma, būtų buvę smagiau. Kita vertus, iki pokalbio savivaldybėje reikėjo išlaikyti tris gana sudėtingus egzaminus, be kurių konkurse dalyvauti neleidžiama, tad suprantu ir tuos, kuriems galbūt pritrūko kantrybės.

Kaip gerai esate susipažinusi su Klaipėdos kultūrine situacija, kokias stipriąsias ir galbūt silpnąsias jos puses matote?

Viena iš pagrindinių mano ankstesnio darbo veiklos sferų buvo kultūros organizacijų konsultavimas ir mokymų organizavimas, tad niekada nesijaučiau pernelyg atitolusi. Kita vertus, šią akimirką kalbėti apie stipriausias ar silpniausias vietas, manau, būtų neetiška ir neprofesionalu. Dabar galiu pasakyti tiek, kad, lyginant su kitų miestų kultūros bendruomenėmis, klaipėdiečiai mane visada džiugino adekvačiu ir sveikai kritišku požiūriu į save. Kita vertus, ne tik Klaipėda, bet ir didžioji dalis Europos miestų susiduria su panašiomis problemomis: senstanti ir mažėjanti auditorija, skaitmeninių technologijų iššūkiai, nepakankamas ir/ar veiklos tęstinumo negarantuojantis projektinis finansavimas, patirties tarptautiniuose projektuose stoka ar kokybiškų paraiškų rengimo įgūdžių trūkumas.

 Kokios būtų pirmosios Jūsų, kaip Kultūros skyriaus vedėjos, spręstinos problemos?

Mano pirmoji darbo diena – trečiadienis, tad visų pirma noriu išanalizuoti ir įvertinti esamą situaciją bei apsibrėžti skubiausius ir svarbiausius žingsnius. Nepradėjus dirbti, bandyti atsakyti į šį klausimą būtų lengvabūdiška. Apibendrinant galima sakyti, kad svarbu nekeisti to, kas yra gerai ir tuo pačiu ieškoti būdų tobulinti tai, kas nedžiugina miestiečių ir kultūros sektoriaus.

Savo „Facebook” paskyroje be pavardės dar prisistatote ir Umkos slapyvardžiu. Kodėl būtent taip?

Taip mane vadindavo paauglystės laikų draugai. Jei teisingai pamenu, tai buvo smalsaus meškiuko vardas animaciniame filmuke, su nuoroda į rusiško žodžio „protingas” reikšmę. Seniai niekas manęs taip nebevadina, tad šios pravardės nesureikšminčiau. Laikas atnaujinti profilį, ačiū, kad priminėte.