Klaipėdos miesto savivaldybė teisme pasiekė, kad paveldosaugininkai iš naujo spręstų, ar iš tiesų yra vertingas pastatas Naujojo Uosto g. 5,  kuriame veikė pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto direkcija. Toks prieš metus priimtas paveldosaugininkų sprendimas trukdo Savivaldybės norui šį pastatą nugriauti.

Tačiau šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Perėmimo procedūros užstrigo

Registrų centro duomenimis, šis pastatas yra statytas 1925 metais, tačiau istorikas Dainius Elertas tikina, kad jis iškilo kur kas anksčiau – dar XIX a.

Pirmieji užmojai jį griauti kilo dar šio amžiaus pradžioje – 2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto Tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti gyvenamojo namo griovimo darbų technologijos aprašymą ir išduoti leidimą namą nugriauti.

2006 m. „Laivitės“ pastatus įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi. 2009 m. žiniasklaidoje buvo rašoma, kad didžiąją dalį name Naujojo Uosto g. 5 esančių butų įsigijo „Memelio miestas“.

Pastato griovimo idėją 2017-ųjų pabaigoje priminė Saugaus eismo komisija – esą pastatas trukdo saugiam eismui ir vienintelė išeitis yra jį nugriauti. Nors prieš tokius užmojus sukilo dalis klaipėdiečių, Savivaldybės administracija pernai kovą panoro pradėti pastato Naujoji Uosto g. 5 paėmimo visuomenės reikmėms, o vėliau ir nugriovimo procedūras. Tačiau sprendimo projektas taip ir nepasiekė miesto Tarybos – galbūt dėl to, kad kai kurie politikai išreiškė norą, kad pagaliau būtų galutinai išaiškinta, ar šis pastatas saugotinas, ar ne, nes pernai sausį Kultūros paveldo departamento (KPD) I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino Klaipėdos Naujamiesčio vertingąsias savybes ir nutarė šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai. Be to, balandį buvo paskelbta, kad 2013 m. perimtą „Memelio miesto“ turtą iš bendrovės „Litectus“ įsigyja Gusiatinų šeimos valdoma UAB „Stemma group”.

Griauti-negriauti

Tada mero svetainėje surengtoje investuotojų pristatymo spaudos konferencijoje Martinas Gusiatinas davė suprasti, kad jam nesuprantamas noras išsaugoti pasatą Naujoji uosto g. 5.

Martinas Gusiatinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Mes turime padaryti kai ką ypatingo. Bet Lietuvoje yra aibė apribojimų. Matote, kas darosi su Naujojo Uosto 5”, – sakė jis.

Patikslindamas poziciją dėl pastato „Stemma group” atstovas Nerijus Tilindis tada teigė, kad dėl jo turi būti bendras sutarimas tiek institucijų, tiek miesto. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu tada pareiškė, kad šis pastatas yra labiau miesto, o ne investuotojų problema dėl saugaus eismo.

Po poros mėnesių Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas žurnalistams sakė, kad pas jį apsilankę „Stemma group” atstovai tikino, jog šį pastatą yra pasiryžę išsaugoti.

„Visų smulkmenų nežinau, bet jie kol kas savo detaliajame plane šitą pastatą palieka“, – tada sakė S. Budinas.

Registrų centro duomenimis, vienas butas šiame name dabar priklauso Savivaldybei, trys – fiziniams asmenims, o 10 – UAB „Memelio miestas” (tokį bankrutavusios ir 2017 m. balandį išregistruotos bendrovės vardą 2018 m. vasarį pasirinko pastatus valdžiusi UAB „Litecus III”, kurią pernai birželį įsigijo „Stemma Group”).

Savivaldybė veikia

Nepaisant tokių patikinimų, kad pastatą ruošiamasi išsaugoti, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis panaikintų minėtąjį KPD tarybos nutarimą, suteikiantį jam apsaugą.

Bylos duomenimis, šios tarybos posėdžio metu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška perdavė Klaipėdos pramonininkų asociacijos ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro raštus, kuriuose prašoma pripažinti pastatą nevertingu ir leisti jį nugriauti, „nestabdant miesto komunikacijų, transporto problemų ir pan.” Tačiau komisija balsų dauguma priėmė sprendimą dėl pastato apsaugos.

Savivaldybė nesutiko su tokiu sprendimu ir aiškino, kad jis esą priimtas pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūras, yra nemotyvuotas, be to, suvaržo jos galimybes rekonstruoti ar griauti pastatą, nes detaliajame plane numatytas būtent jo griovimas.

Teisėjų kolegija, kurią sudarė Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis  ir Iveta Pelienė, konstatavo, kad KPD tarybos akte nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos pastatas priskirtas urbanistinės struktūros statinių kategorijai, taip pat nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas. Pabrėžta, kad motyvai nebuvo nurodyti ir tarybos posėdžio metu. Toks trūkumas, teismo nuomone, yra esminis ir pažeidžiantis Savivaldybės teises.

Todėl ši akto dalis teismo sprendimu buvo panaikinta, o taryba įpareigota klausimą dėl pastato priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo.

Tačiau šis sprendimas per mėnesį dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Argumentai prieš griovimą

Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba net porą kartų šiam pastatui nesuteikė teisinės apsaugos. Jos 2015 m. rugsėjo 25  d. posėdžio nutarime rašoma, kad „pastato Naujoji Uosto g. 5 Klaipėdoje vertinimo paveldosaugos aspektu medžiaga papildyta pakankamai. Papildyti istoriniai tyrimai išryškino objekto istorinę – visuomeninę vertę. Tačiau dar kartą konstatuotas faktas, kad praplatinus Naująją Uosto gatvę, pastatas stovi gatvės juostoje, dalis pastato išlindusi į važiuojamąją gatvės dalį, todėl paliekamas ankstesnis tarybos sprendimas – nesuteikti pastatui Uosto g. 5 teisinės apsaugos. Atsižvelgiant į esamą situaciją, rekomenduojama svarstyti galimybę pastato Uosto g. 5 pirmo aukšto lygyje įrengti pėsčiųjų praėjimą”.

Dalis žinomų klaipėdiečių, besirūpinančių paveldu, yra įsitikinę, kad šį pastatą išsaugoti yra privalu.

Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitečio pirmininkas, istorikas Dainius Elertas pernai kreipėsi ir į Valstybinės kultūros paveldo komisiją, ir į KPD, ir į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą.

„Šis pastatas žymi XIX – XX a. urbanistine struktūrą: kelių gatvių sankryžą, muitinės su muitinės parku – sodu ir darbų uosto kompleksus. Ji atpažįstama nuo 1880 m., nors atskiri elementai (pvz. parkas, kai kurių posesijų ribos ir pan.) atsirado dar anksčiau. Pastatas yra jūrinio kultūros paveldo reliktas. 1858-1866 m. posesiją su namu valdė Klaipėdos pirklių G. Scharffenorth, H. Lundgreen, Carl Kerkau jūrų transporto kompanija. 1898 – 1909 m. jame veikė šios kompanijos agentūra. 1923-1940 m. pastatas priklausė Klaipėdos uosto valdybai. Čia įsikūrusi pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto valdyba priiminėjo svarbiausius Lietuvos Respublikos tapsmą jūrine valstybe įtvirtinančius praktinius sprendimus. Joje dirbo iškilios Lietuvos asmenybės – kap. L. Stulpinas, inž. R. Visockas, inž. V. Simoliūnas ir kt. Tai sustiprina pastato memorialinę vertę. Pastate liko autentiškų elementų ir dekoro detalių. Taip pat yra karinio paveldo: Antrojo pasaulinio karo metu rūsys paverstas slėptuve su geležinėmis apsaugos užsklandomis ant langų“, – rašte dėstė D. Elertas.

Kartu jis siūlė platinant gatvę sumažinti šaligatvio dalį rytinėje pusėje, nuardžius vėlyvojo sovietmečio užstatymą – tvoras, garažus buvusio teismo ir kalėjimo (Jūros g. 5) komplekso prieigose ir ten įrengiant šaligatvį, o pėsčiųjų ir dviratininkų eismui padaryti pralaidą mūrinėje tvoroje prie pastato Naujoji Uosto g. 5. Taip pat jis priminė galimybę pirmajame aukšte padaryti arkadas, kaip Pilies gatvėje esančiame Baltijos laivų statyklos pastate arba Tiltų gatvėje, netoli Biržos tilto, stovinčiuose namuose.

Pirmosios lietuviškos uosto direkcijos pastatą siekiantys išsaugoti klaipėdiečiai kaip pavydį rodo sovietmečiu statytą taip pat praktiškai ant gatvės stovintį pastatą Pilies g. 6, kurio ne tik, kad dėl to nesiruošiama griauti, bet jis ir sėkmingai eksploatuojamas – čia dabar veikia muzikinis klubas „Jazzpilis”. „Google Street View” nuotr.

Analogiškos nuomonės laikosi ir kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

Į paveldosaugininkus, kultūros ministrę pernai balandį dėl šio pastato likimo kreipėsi ir Klaipėdoje išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis.

Į Savivaldybę dėl pastato išsaugojimo buvo kreipęsis ir Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj, taip pat siūlantis dviračių taką tiesti nugriaunant šalia esančią tvorą. Seniūnaitis yra įsitikinęs, kad pastatas gali būti komerciškai patrauklus ir pritaikytas negyvenamajai veiklai, tik „orientuotas“ ne į rytinę, paradinę pusę, o į vidinę.