Pirmiausia turime pranešti, jog ši žinia nėra balandžio pirmosios pokštas.

Būtent tuo mus norėjo įtikinti atsakingi Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai, kai balandžio 1- ąją jiems nusiuntėme šią klaipėdiečio Eimanto Koševoj „Facebook” paskyroje pasidalintą nuotrauką su prierašu „Sekmadienio geografiniai atradimai Klaipėdoje”.

Nuotrauką pakomentavo ir žinoma klaipėdietė, filologijos mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė, parašiusi: „Čia net man įdomu pasidarė. Buvo Smeltalė lyg ir… Iki balandžio 1 -osios dar kelios minutės.”

Eimanto Koševoj nuotr.

„Atviros Klaipėdos” žurnalistė, pabandžiusi išsiaiškinti, kaip Trakų bei Kaišiadorių rajonus kertanti Strėvos upė galėjo „atitekėti” iki Klaipėdos, vos pati nepakliuvo į Melagių dienos paspęstas žabangas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda teigė, jog upėmis jų skyrius neužsiima ir patarė informacijos ieškoti Vidaus vandenų registre, pridūręs, jog apie Smeltalės upelio pavadinimo pokyčius nieko negirdėjęs.

Minėtą nuotrauką su paklausimu pasiuntėme Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriui bei vyriausiajam hidrologui. Su pastaruoju susisiekėme ir telefonu. Robertas Dortortas irgi teigė, jog rūpintis hidronimais jiems esą nepriklauso.

„Mes matuojame gylius Nemune, Kuršių mariose, vandens keliuose, o su pavadinimais nelabai užsiimame”, –  sakė jis, pataręs tuo klausimu pasidomėti „kažkur pas aplinkosaugininkus, gal Aplinkos apsaugos agentūroje”. R. Dortortas dar minėjo ir kitose Lietuvos vietose pastebėjęs kai kurių hidronimų pavadinimų neatitikimų.

Visgi po kelių minučių perskambinęs vyriausiasis hidrologas teigė esą jam atsiųsta nuotrauka gali būti sumontuota – jis pasitikrinęs savo duomenų bazėje ir įsitikinęs, jog tai yra Smeltalės upelis. „Tai greičiausiai balandžio 1-osios pokštas”, – išvadą padarė jis. Toks pat atsakymas apie galimą Melagių dienos išdaigą elektroniniu paštu atėjo ir iš Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriaus.

Tada „Atviros Klaipėdos” žurnalistei nebeliko nieko kito, kaip pasinaudoti senu geru žurnalistiniu principu – tikėk, bet tikrink.

Palmiros Mart nuotr.

Pirmadienį nuvykus prie Smeltalės upelio, informacija apie pokštą, deja, nepasitvirtino – klaipėdietiška Smeltalė iš tiesų virtusi Strėva.

Žurnalistei befotografuojant tai patvirtinantį faktą, kiek tolėliau sustojo automobilis su užrašu „Eurovia”. Iš jo išlipęs vyras priėjo pataisyti greičio ribojimo ženklo. Paaiškėjo, jog būtent ši įmonė ir yra atsakinga už kelio ženklus, įskaitant ir vietovardžių bei hidronimų pavadinimus.

Linksmai nusiteikęs vyriškis prisipažino dar praėjusią savaitę pastebėjęs, kad „matyt, projektuotojai” pervadino Smeltalės upelį, pastatę čia klaidinantį ženklą. Jo teigimu, ženklas, žymintis upelio pavadinimą, greitu laiku bus pakeistas.

Visgi įsikalbėjus jis atsisakė prisistatyti, o sužinojęs, kad pokalbininkė yra žurnalistė, patarė išsamesnės informacijos teirautis jų bendrovėje.

Sužinojęs, jog pokalbininkė yra žurnalistė, iki tol noriai bendravęs vyras staiga tapo nekalbus. Palmiros Mart nuotr.

AB „Eurovia Lietuva” įsikūrusi Vilniuje, jos šiuo metu atnaujinamame, kaip buvo skelbiama pirmadienį, tinklapyje nurodytas tik vienas telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Tiesa, po poros dienų neliko internete ir paties tinklapio.

Visgi pirmadienio ryte dar suspėjome pasiųsti paklausimą, kas kaltas dėl klaidinančio upės pavadinimo ir kada ženklas bus pakeistas.

Deja, bet jokio atsakymo iki pat sekmadienio taip ir nesulaukėme.

Palmiros Mart nuotr.

Tačiau šeštadienio vakare „Atviros Klaipėdos” žurnalistė įsitikino, kad Strėva iš Klaipėdos jau sugrįžo į savo įprastą vagą – jos pavadinimas jau buvo nuimtas.  Palauksime, kol čia atsiras tikrasis upės vardas: Smeltalės upė dar kartais vadinama ir Smelte.