Beveik mėnuo be ženklaus lietaus privertė nerimauti tiek ūkininkus, besibaiminančius dėl pasėlių, tiek paprastus žmones, nes džiūsta ne tik laukai, bet ir senka upės. Ypač – Vakarų Lietuvoje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad trečiąją kovo dekadą Lietuvos teritorijoje išsidėsčiusių meteorologijos stočių duomenimis, visoje šalyje buvo fiksuoti negausūs krituliai.

Minija prie Rimkų. Palmiros Mart nuotr.

Balandžio mėnesio pirmoji dekada išsiskyrė besitęsiančiomis anticikloninėmis sąlygomis, dėl kurių šalies teritorijoje menki krituliai fiksuoti tik pavienėse stotyse, tarp jų Šilutės ir Palangos – po 0,8 mm, Vėžaičių –  1,4 mm; Klaipėdos – 2,8 mm.

Nuo paskutinių kovo mėnesio dienų iki dabar labiausiai vandens lygis sumažėjo Vakarų Lietuvos upėse, ypač Bartuvoje ir Jūroje (100–120 cm), nes jų pagrindinis maitinimo šaltinis yra kritulių vanduo. Todėl šio regiono upės labiausiai ir greičiausiai reaguoja į menką lietaus kiekį balandžio pirmąją dekadą.

Jei ir toliau nesulauksime lietaus, upės dar labiau nuseks, todėl gali būti pasiekiamas gamtosauginis debitas – jis nurodo minimalų vandens kiekį, kuris reikalingas ekosistemų gyvavimui ir vystymuisi. Gamtosauginis debitas yra nustatomas ir mažose, ir didelėse upėse, kad kuo tiksliau būtų įvertinama Lietuvoje vyraujanti situacija.

Trumpas upės nusekimas iki gamtosauginio debito nesukelia didelių neigiamų ekologinių pasekmių, tačiau, užsitęsus nuosėkio laikotarpiui, prastėja telkinių biologinė būklė, kenčia gyvųjų organizmų buveinės. Upių nusekimas daro įtaka ir hidroelektrinių darbui. Vyraujant mažam vandens telkinių vandeningumui, apribojamas gaminamos elektros energijos kiekis, nes elektrinės negauna pakankamai vandens.

Artimiausiu metu lietaus Lietuvoje neprognozuojama. Anksčiau skelbta, jog gali palyti pirmąją Velykų dieną, sekmadienį. Šiuo metu pranešama, kad lietaus pajūry greičiausiai jau nesulauksime, nebent labai silpno ir tik protarpiais.