Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama po kelis šimtus profesinių ligų: 2016 m. jų užregistruota 461, 2017 m. – 536, 2018 m. – 415.
Neretai vienam asmeniui diagnozuojama ne viena, o dvi ar daugiau profesinių ligų. Siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą, yra svarbu ne tik tobulinti darbo organizavimą, gerinti darbo aplinkos sąlygas, bet ir kaip galima anksčiau nustatyti profesinę ligą.
Profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą).
Į profesinių ligų suvokimą įeina ir profesiniai apsinuodijimai. Profesinėmis taip pat laikomos ligos komplikacijos, liekamieji reiškiniai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokūs padariniai.
Sveikatos apsaugos ministerija išsamiai pristato profesinių ligų priežastis bei jų nustatymo mechanizmą.
Kenksmingi veiksniai, galintys sukelti profesinę ligą
Palmiros Mart nuotr.
Biologinis veiksnys – tai mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys darbuotojui sukelti infekciją, alergiją ar apsinuodijimą.
Cheminis veiksnys – tai cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba gaminamas, naudojamas arba išskiriamas į aplinką, įskaitant atliekas bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne.
Ergonominio veiksnio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms.
Fizikinio veiksnio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje (pvz.: triukšmas, visą kūną ir rankas veikianti vibracija ir kt).
Profesinių ligų atsiradimui įtakos taip pat turi:
- darbo laiko trukmė per pamainą kenksmingų profesinės rizikos veiksnių poveikyje;
- kenksmingų profesinės rizikos veiksnių dydis, koncentracijos darbo vietoje (ar atitinka teisės aktuose reglamentuojamus dydžius, koncentracijas;
- individualios darbuotojo organizmo savybės;
Profesinių ligų tyrimo ir nustatymo procedūra
- Asmuo, įtaręs, kad sveikatos sutrikimo priežastis ar liga gali būti susijusi su darbu, kreipiasi į šeimos gydytoją, kuris, įtaręs, kad sveikatos sutrikimo priežastis ar liga gali būti susijusi su darbu, nukreipia asmenį darbo medicinos gydytojo konsultacijai.
- Darbo medicinos gydytojas, įtaręs profesinę ligą, išsiunčia pranešimą apie įtariamą profesinę ligą darbdaviui, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui (VDI skyrius), SODRAI, Visuomenės sveikatos centrui (VSC).
- Asmuo, kuriam įtarta profesinė liga, VDI skyriui pateikia visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius.
- Darbdavys pateikia informaciją apie darbuotojo darbo trukmę ir sąlygas.
- VSC pateikia turimus įmonės, kurioje atliekamas profesinės ligos priežasčių tyrimas, arba kitų įmonių analogiškose darbo vietose atlikto profesinės rizikos veiksnių matavimo archyvinius duomenis.
- VDI skyriaus inspektorius, tiriantis įtariamos profesinės ligos priežastis, gavęs iš darbdavio ir/ar VSC informaciją apie darbo sąlygas, užpildo profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, su kuriuo supažindinamas darbuotojas, visi darbdaviai, kurių įmonėse buvo atliekamas tyrimas.
- Negavus motyvuotų skundų dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo, VDI skyriaus inspektorius, tiriantis įtariamos profesinės ligos priežastis, aktą kartu su visa iš darbdavio gauta medžiaga įteikia darbuotojui ir darbo medicinos gydytojui.
- Darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir akte pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustato, užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą, įteikia jį darbuotojui ir išsiunčia VDI skyriui.
- Darbuotojas, darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, SODRA, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai.
- Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.
- Darbuotojas, darbdavys, SODRA ar jo teritorinis skyrius, nesutinkantys su komisijos išvada, gali ją skųsti teismui.
- Ištyrus profesinę ligą, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių profesinės ligos (taip pat galinčių atsirasti tokių ar panašių profesinių ligų) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą.
- Nustačius profesinę ligą, asmuo turi teisę į socialinio draudimo išmokas.
O „valdžioje” 30 metų sėdėti taip pat yra profesinė liga? Prašome įvertinti!