[vc_row][vc_column][vc_column_text]Siekiant apsaugoti Baltijos jūroje nuskendusius laivus VšĮ „Baltijos paveldas” nuo praėjusių metų vykdo specialų projektą. Jo metu narai tokius istorinius objektus išlaisvina iš tinklų raizgalynių.

Sabine Kerkau nuotr.

Projekto komandos lyderė – vokietė Sabine Kerkau pati jau 33 metus užsiima nardymu. Ji pasakojo, kad nardant kartais ir į didesnį nei 100 m gylį siekiama atrasti, identifikuoti ir aprašyti po vandenius esančius istorinius objektus. Taip pat juos apsaugoti. Vienas didžiausių pavojų – prie nuskendusių laivų prisitvirtinę iš plastiko pagaminti tinklai. Šie tinklai, dar kitaip vadinami tinklais-vaiduokliais, pažeidžia istorinius objektus, glūdinčius jūros dugne, iš tinklų taip pat išsiskiria toksiniai chemikalai, mikroplastikas, kuris gali tapti maistu žuvims. Į tinklus įsipina ir pačios žuvys.

Skaičiuojama, kad į Baltijos jūrą kasmet patenka dešimtys tūkstančių tokių tinklų, o vienam jų suirti gali prireikti ir 600 metų.

Narai rastus tinklus labai atsargiai nupjauna mažais gabaliukais ir su oro pagalvėmis iškelia į paviršių.

Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo dirbta prie trijų Baltijos jūros dugne nuskendusių objektų.

Projektas buvo vykdomas su nuskendusiu laivu „Elbing IX”. 1942 m. lapkričio 6 d. sovietų povandeninio laivo torpeduotas krovininio vokiečių laivo liekanos, gulinčios 47 metrų gylyje, buvo išgelbėtos nuo priekinėje dalyje tvirtai apsiraizgiusio tinklo. Taip pat darbuotasi su laivais „Edith Bosselmann” ir „Friedrich Carl“, kuris guli giliau negu visi kiti – 85 m gylyje.

Projektas bus tęsiamas ir toliau, bus bandoma identifikuoti, ar vienas iš Baltijos jūroje nuskendusių laivų yra „Tristanas“ ar „Ursula Fisher“. Kiekvienas toks nustatymo procesas sudėtingas, kadangi jokių daiktų iš laivų paimti negalima. Bus detaliau tyrinėjamas ir „Elbing IX”.

S. Kerkau kartu su kitais kolegomis yra dirbusi ir prie Libano, Graikijos, Islandijos, Kroatijos, Sardinijos krantų, Atlanto vandenyne, JAV ir Kanados ekspedicijose.

S. Kerkau pasakojo, kad kai kuriuos laivuose randamus daiktus tenka paslėpti, kad jų nerastų paprasti narai. Mat plėšikavimų pasitaiko, ypač tose šalyse, kur narams norint nusileisti į dugną nereikalingi specialūs leidimai.

Vienintelis kartas, kai, pasak S. Kerkou, jų komanda leido sau kažką paimti, buvo laive „Edith Bosselmann” rastas varpas. Jis buvo padovanotas Lietuvos jūrų muziejui.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”80583,80592,80584,80585,80586,80587,80588,80589,80590,80591,80593,80594,80595,80596,80597″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]