Atšilus orams, daugelis traukia prie prie ežerų, upių ar jūros. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiais metais vandens telkiniuose šalyje jau nuskendo 29 gyventojai.

Nors, kaip skelbėme, Klaipėdos ir Nidos gelbėtojai jau yra pasiruošę vasaros sezonui, PAGD siūlo ir patiems žmonėms mokytis plaukti bei pataria, kaip elgtis vandenyje.

Teigiama, jog Ugniagesių gelbėtojų mokykla yra viena iš įstaigų, rengiančių plaukikus gelbėtojus. Pernai joje buvo parengti 136 gelbėtojai, kurių poreikis nuolat auga.

Baltijos jūros vanduo ties Palanga ir Klaipėda jau įšilęs iki 15 laipsnių, ties Nida – iki 14. Palmiros Mart nuotr.

Plaukiko gelbėtojo kursai trunka 9 dienas (16 val. teorija ir 50 val. praktika). Asmenys, norintys jais tapti, privalo atitikti keliamus reikalavimus: turėti pagrindinį išsilavinimą, būti 18-55 m. amžiaus, praėję medicininę komisiją ir įvykdę atrankos normatyvus.

Pretendentai, norintys mokytis šiuose kursuose, privalo išlaikyti atrankos testus: plaukimą 100 m laisvuoju stiliumi ir 50 m nugara, nėrimą 20 m į tolį, nėrimą į 5 m gylį, laikymąsi  5 min. vandens paviršiuje.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

Nedelsiant  būtina skambint pagalbos telefonu 112 ir nurodyti vietą, kur įvyko nelaimė.

Be to, dera žinoti, kad neretai būna sunku nuspėti, kaip klostysis situacija gelbstint skęstantįjį, todėl nereikėtų pamiršti, kad pagalbos gali prireikti ir pačiam gelbėtojui.

Svarbu yra kuo greičiau gelbėti, nes skenduoliui po vandeniu išbuvus ilgiau kaip 6 min. tikimybė, kad jį pavyks atgaivinti, smarkiai mažėja.

Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą. Jei to neįmanoma padaryti, pavyzdžiui, kai skęstantysis yra per toli, prie jo reikia plaukti pasiėmus šaką, čiužinį ar kamuolį, kad žmogus turėtų galimybę  į ką įsitverti. Teigiama esą panikos apimtas žmogus griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas yra būtinas, kad į gelbėtoją įsikabinęs skęstantysis jo paties nenutemptų į vandens gelmę.

Pakliuvus į skęstančiojo glėbį, būtina kuo greičiau iš jo išsilaisvinti, nes tai gali pražudyti abiejų gyvybes.

Vienas iš būdų, jei skęstantysis gelbėtoją apsikabinęs iš priekio, delnu stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal ir atsilaisvintų jo rankos. Beje, šio veiksmo vandenyje neatlaiko net ir stipriausio vyro gniaužtai. Jei šis būdas nepadeda, reikia kartu su skęstančiuoju nerti gilyn. Tada pastarasis stengiasi kapanotis į vandens paviršių, o  gelbėtojas – paleidžiamas iš gniaužtų. Ištrūkus, gelbėtojas iš karto turi nuplaukti bent kelis metrus į šoną, kad vėl nebūtų  pastvertas skęstančiojo.

Skęstantį žmogų reikia gelbėti tik jam iš nugaros. Skendusįjį atplukdžius į krantą, pirmiausia, jei dar nebuvo to padaryta, reikia kviesti pagalbą, nepervertinant savo gebėjimų. O ištraukus skendusį žmogų nieko nedaryti – tai esą yra tolygu jo mirčiai.

Pirminius gaivinimo veiksmus gali atlikti kiekvienas. Ant kranto paguldytam, vandens prisirijusiam žmogui, negalima kišti po galva jokių daiktų. Galva turi būti atlošta, kad  atsilaisvintų kvėpavimo takai, nes to nepadarius, atliekant išorinį širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, gelbėjamasis gali paspringti skrandžio turiniu.

Atliekant gaivinimą yra daromi 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų.

Ką daryti, jei skęstate pats?

Patariama nepanikuoti, nes panika atima jėgas.

„Mojuokite rankomis, nesivaržydami šaukitės pagalbos ir kuo greičiau pradėkite plūduriuoti, nes tai padės išsaugoti jėgas. Jei patekote jūroje į srovę, nesistenkite plaukti prieš ją, leiskitės jos nešami, kai ji susilpnės, plaukite į šoną, o tada –  į krantą”, – rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime.

Daugiau patarimų, kaip saugiai elgtis vandenyje ir padėti kitiems, patekusiems į nelaimę, galite rasti Ugniagesių gelbėtojų mokyklos internetinės svetainės skyriuje „Saugus elgesys vandenyje“.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenims, Baltijos jūros vanduo ties Palanga ir Klaipėda jau įšilęs iki 15 laipsnių, ties Nida – iki 14.

Trečiadienį oro temperatūra pajūry šoktels iki 30 laipsnių,o ketvirtadienį svilinančią kaitrą atgaivins trumpalaikė liūtis.