Fotoreportažai, Kultūra

Atidengė Jurgiui Lėbartui skirtą atminimo lentą (1)

Iveta Danieliūtė
2019-07-04


Ketvirtadienio vidurdienį Klaipėdoje atidengta atminimo lenta, skirta Tilžės akto signatarui Jurgiui Lėbartui. Lentelė pritvirtinta prie Tiltų g. 16 esančio pastato.

Įžanginį žodį taręs menotyrininkas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas trumpai papasakojo apie J. Lėbartą, kuris buvo vienas iš aktyviausių lietuvybės puoselėtojų šiame krašte, siekęs, kad Mažoji Lietuva susijungtų su Didžiąja Lietuva. P. Šmitas priminė, jog dėl aktyvios veiklos už lietuvybę J. Lėbartas buvo persekiotas ir tardytas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Čia mes stovime prie istorinio pastato. Jis neišlikęs, bet atkurtas. Šiame pastate 1923 – 1925 m. dirbo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, o J. Lėbartas buvo jo vicepirmininkas. Taigi, jis ne kartą čia buvojo“, – neatsitiktinį vietos lentelei parinkimą priminė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Šaulių Klaipėdos rinktinės atstovas Rolandas Lukšas pasidžiaugė, kad J. Lėbartas įamžintas ne tik kaip Tilžės akto signataras, bet ir kaip aktyvus Šaulių sąjungos narys, buvęs XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininkas.

Metų pradžioje Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos nariai po ilgų diskusijų, ieškant vietos, kurioje galima būtų tinkamai pagerbti J. Lėbartą, apsistojo ties šiuo pastatu, nors prieš tai buvo siūloma ir keletas kitų vietų.

INFORMACIJA 

Jurgis Lėbartas – Tilžės akto signataras, Šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininkas. Gimė Gargžduose. 1911 m. įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“. Buvo šios draugijos leidinio „Apžvalga“ dalininkas. 1915 m. parengė ir išleido iliustruotą elementorių „Lietuviškų kūdikių knygelė“, kuris buvo skirtas mokyti vaikus lietuvių kalbos namuose.

1922 m. pabaigoje, įsteigus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą, vienintelis Jurgis Lėbartas pasirašė atsišaukimą, kuriame pasisakoma prieš „Freištatą“. Taip pat jis pasirašė ir Klaipėdos krašto sukilėlių manifestą, kuriame pranešama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis susijungia su Lietuva.

1935 m. įsteigė Šilutės šaulių kuopą ir jai vadovavo. 1939 m. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Palangą.

Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.

Mirė 1944 m. rudenį, palaidotas Klaipėdos senosiose kapinėse. 2002 m. perlaidotas Joniškės kapinėse.

Martyno Vainoriaus nuotr. 


2019-07-04

Vienas komentaras apie “Atidengė Jurgiui Lėbartui skirtą atminimo lentą”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt