Šių metų sausio pirmąją įsigaliojus Pranešėjų apsaugos įstatymui (PAĮ), prokuratūra skelbia gavusi 41 pranešimą dėl galimų pažeidimų, o pranešėjo statusas bei jiems įstatyme nustatytos apsaugos buvo suteiktos 20 asmenų.
Didžioji dauguma pranešimų buvo pateikta elektroninio paštu adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt, dalis persiųsta iš apygardų prokuratūrų bei kitų institucijų.
Pasak prokuratūros pranešimo, pagal gautus pranešimus buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai, atlikti 5 tarnybiniai patikrinimai, priimti 8 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į pranešime apie pažeidimą suteiktą informaciją, viena bendrovė buvo įpareigota pašalinti pranešime nurodytus PAĮ pažeidimus.
Per pirmąįį PAĮ galiojimo pusmetį dėl neigiamo poveikio priemonių pranešėjų atžvilgiu taikymo (neapibrėžtos apimties tarnybinių patikrinimų, įgaliojimų siaurinimo, atostogų nesuteikimo pageidaujama data ir kt.) į Generalinę prokuratūrą kreipėsi 4 pranešėjai ir vienas šio statuso neturintis asmuo. Išnagrinėjus jų pateiktą informaciją, viena institucija buvo įpareigota nutraukti konkrečias neigiamo poveikio priemones pranešėjo atžvilgiu.
Naujojo įstatymo paskirtis – nustatyti apie pažeidimus valstybinėse ir privačiose įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones. Šiuo įstatymu siekiama sudaryti galimybę pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Įstatymas turi spragų
Pasak Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Raimondo Petrausko, pranešėjų apsaugos institutas yra visiškai naujas Lietuvos teisės sistemoje, todėl natūralu, kad tiek valstybės įstaigoms, tiek privačioms įmonėms bei asmenims, norintiems teikti pranešimus, vis dar kyla įvairiausių klausimų. Todėl šio skyriaus atstovai ne kartą teikė informaciją žiniasklaidai, skaitė pranešimus įvairiuose seminaruose, suteikė konsultacijas apie 40 valstybinių ir privačių įmonių, konsultavo dėl pranešimų apie pažeidimus teikimo ir pranešėjo statuso įgijimo privačius asmenis.
Be to, pasak R. Petrausko, pradėjus įgyvendinti PAĮ bei poįstatyminius teisės aktus, paaiškėjo, jog minėtas įstatymas tobulintinas, daliai jame esančių normų trūksta aiškumo, detalumo, tikslumo.
Prokuroro manymu, terminas sprendimui dėl pranešėjo statuso suteikimo yra ganėtinai trumpas, bet nėra numatyta, kiek laiko šis statusas turi galioti, kokia yra jo panaikinimo procedūra. Taip pat nenumatyta, per kiek laiko turėtų būti išnagrinėta informacija dėl galimai daromo neigiamo poveikio, ar toks sprendimas gali būti skundžiamas, nėra išaiškinta, kaip taikyti apsaugą nuo neigiamo poveikio asmeniui, kuriam pranešėjo statusas nesuteikiamas.
Todėl Generalinė prokuratūra ketina parengti bei pasiūlyti Seimui svarstyti PAĮ bei poįstatyminių aktų pakeitimus.
Ta Lietuva tikras ozynas. Geda sakyt, kad esi lietuvis kai gyveni kitur.