Autobusų stoties kasose nusipirkote bilietą maršrutu Klaipėda – Vilnius, susirandate savo vietą ir lyg niekur nieko per kompiuterį pasileidžiate filmą, skambinate draugui, pas kurį keliaujate, ar tiesiog patogiai įsitaisote ir miegate.

Ar kada nors susimąstėte, kad ne viskas, ką sau leidžia keleiviai, yra priimtina ir, svarbiausia, saugu?

Ar kada nors susimąstėte, kad ne viskas, ką sau leidžia keleiviai, yra priimtina ir, svarbiausia, saugu, išvykus į ilgesnę kelionę? Martyno Vainoriaus nuotr.

„Keleiviai vykdami tolimojo susisiekimo autobusais visiškai atsipalaiduoja ir apie savo saugumą autobuse net nesusimąsto. Dažniausiai manoma, kad keleivio saugumas yra autobuso vairuotojo atsakomybė ir būtent jis pasirūpins, kad kelionės metu žmogus iš taško A į tašką B nuvyktų saugiai. Vis dėlto keleiviai turėtų atminti, kad jų saugumas labai priklauso nuo jų pačių, tad atsakomybė, ar galutinį savo kelionės tikslą jie pasieks saugiai, tenka ir  jiems“, – pranešime cituojamas Lietuvos transporto saugos administracijos inspektorius Vitalijus Šufinskas.

Pasak pašnekovo, būtų galima įvardyti 5 dalykus, kurių žmonėms, keliaujantiems tolimojo susisiekimo autobusais, niekuomet nerekomenduojama daryti.

Kalbinti vairuotojo

Greičiausiai nedaugelis tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų už jų esančiose priekinėse sėdynėse sėdintiems ir juos kalbinantiems keleiviams pasakys, kad nedera vairuotojo kalbinti, kol šis vairuoja. Vairuotojas net ir labai trumpais atsakymais stengsis palaikyti pokalbį ir išlikti malonus su keleiviais, tačiau kiekvienas keleivis turėtų žinoti, kad autobuso vairuotojas turi sutelkti visą savo dėmesį į kelią ir prieš jį vykstantį eismą, nes pagrindinė jo užduotis – saugiai nuvežti keleivius į galutinį kelionės tašką.

„Kiekvienas vykstantis autobusu turėtų žinoti, kad net ir menkiausias klausimas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio, trikdo jo koncentraciją ir ilgina reakcijos laiką kilus sudėtingai situacijai kelyje“,  – keleivių dėmesį atkreipia pareigūnas.

„Jei vairuotojas vengia kalbėti, nemanykite, kad jis nemandagus ir nebendraujantis. Realybė tokia, kad vairuotojas tikrai neignoruoja keleivio, jis paprasčiausiai visą savo dėmesį sutelkęs į prieš ir šalia jo vykstantį transporto srautą”, – rašoma pranešime.

Priekinėse sėdynėse kalbėti telefonu

Nieko keista, kad susiruošę į keliasdešimties kilometrų kelionę laiką stengiamės panaudoti įvairiai veiklai: klausydamiesi muzikos, žiūrėdami filmą ar tiesiog kalbėdami telefonu. Pastaroji veikla atrodo visiškai nekalta, kol keleivis telefonu kalbasi sėdėdamas tolimojo susisiekimo autobuso gale ar per vidurį.

Kas kita, kai iš karto už vairuotojo sėdintis keleivis kalba telefonu. Tokiu atveju vairuotojas, kad ir kaip norės, sunkiai sukoncentruos savo dėmesį, nes jausis taip, lyg jį kalbintų už jo sėdintis keleivis.

Dar blogiau, jei keleivis sprendžia darbo reikalus ar dalyvauja emocingame pokalbyje, tuomet vairuotoją veiks ne tik pats kalbėjimas, bet ir pokalbio emocijos. Pavyzdžiui, jei keliautojas su kažkuo įnirtingai ginčysis, vairuotojas tikrai jausis taip, lyg pats būtų ginčo epicentre.

Nesisegti saugos diržų

Nors tik maža dalis keleivių tolimojo susisiekimo autobusuose segasi saugos diržus, tai turėtų tapti vienu pirmųjų veiksmų vos tik įlipus į autobusą. Staigaus ir netikėto stabdymo kelyje metu žmogus iš inercijos bloškiamas į priekį. Taigi nesegant saugos diržo galima patirti sužalojimų atsitrenkus į priekyje esančias sėdynes.

„Keleiviai teisinasi, kad autobuse diržo jie nesisega, nes važiuoja netoli ir greitai reikės lipti. Tačiau verta susimąstyti, nes net ir vykstant trumpomis atkarpomis įvyksta skaudūs eismo įvykiai. Tuo labiau, kad ir Kelių eismo taisyklės nustato, kad segėti diržą autobuse būtina“, – primena V. Šufinskas.

Anot jo, jei autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“.

Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis. Saugos diržas turi būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

Kadangi miesto viešajame transporte leidžiamas stovinčių keleivių vežimas ir nėra gamintojo įrengtų diržų, tad reikalavimo užsisegti diržą tokiuose autobusuose nėra, o stovint privalu laikytis už turėklų.

Užstatyti praėjimą krepšiais

Labai dažnai į ilgas keliones susiruošę keleiviai savo didelius krepšius stengiasi pasiimti į autobuso vidų, o ne sudėti bagažinėje. Tuomet takas tarp sėdynių yra užstatomas krepšiais, kurie sudaro keblumų ne tik judant po autobusą. Eismo įvykio atveju niekaip nepritvirtinti autobuso viduje esantys dideli krepšiai krisdami gali sužaloti keliaujančiuosius.

Stotis autobusui važiuojant

Tiek vyresnio amžiaus, tiek jauni žmonės linkę atsistoti ir užsiimti pašaline veikla autobusui nepasiekus galutinės stotelės ir dar nesustojus. Galbūt manoma, kad susirinkus daiktus ir apsirengus pavyks greičiau išlipti iš autobuso. Tačiau stovėti ant siauro judančio autobuso tako labai nesaugu. Staigiame posūkyje ar atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje atsistojęs keleivis gali ne tik griūti ir susižaloti pats, bet ir griūdamas ant kito žmogaus jį sužaloti.

Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus asmenys, nes jų reakcijos laikas ilgesnis. Taigi autobusui netikėtai stabdant galima nesuspėti atsisėsti, o krintant patirti rimtų traumų.

„Tai, ar saugiai pasieksime kelionės tikslą, labai priklauso nuo pačių keleivių, todėl keliaudami tolimojo susisiekimo autobusais net ir atsipalaidavę turėtume neužmiršti šių patarimų ir pasirūpinti savo bei kitų saugumu”, – apibendrinama Lietuvos transporto saugos administracijos pranešime.