Kino klubas „8 ½”  kitą trečiadienį, rugsėjo 11 d. 18 val. kviečia į skandalingo, Vatikano ir Ispanijos valdžios pyktį sukėlusio ir tarptautinio pripažinimo sulaukusio, Kanų  „Auksinę palmės šakelę” pelniusio Luis Buñuel filmo „Viridiana” (1961) peržiūrą. Filmas buvo uždraustas gimtojoje režisieriaus šalyje Ispanijoje, o norėdamas toliau kurti ir ugdyti savo jau pripažintą talentą, Buñuel buvo priverstas emigruoti.

„Viridiana” garsiausias Luis Buñuel filmas, su jam būdinga pašaipa atskleidęs buržuazijai tarnaujančios, krikščioniškos moralės esmę.

Filme vaizduojamas didžiulio dvaro paveldėtojos Viridianos, kuri ruošiasi tapti vienuole, istorija. Ji pateikiama kaip šventoji. Tačiau idealaus pasaulio nėra ir negali būti ir toli gražu ne visada už gerą atsilyginama geru.

Kaip sakė L. Buñuel, „taip jau nutinka šventiesiems – jų dorybė atsisuka prieš juos pačius“. Režisierius meistriškai grąžina žiūrovus į realybę, kur įsilinksminę Viridianos priglausti globotiniai nusprendžia ją išprievartauti. Taip ji skaudžiai nubaudžiama už savo pasiaukojimą Dievui ir meilę žmonėms.

L. Buñuel čia atveria visą iracionalumą ir užburia vaizdu, kuris stebina, nesiekiant nieko paaiškinti. Filme, kaip ir kituose režisieriaus darbuose, daugybė prieštaravimų, paradoksų, nihilismo, žiaurumo ir cinizmo.

Režisierius pasineria į sudėtingus pasąmonės klodus, dažnai priešpastatomus logikai, racionaliam protui ir moralei; sutelkdamas dėmesį į geismus, troškimus, pirminius instinktus, tapdamas vienu įspūdingiausių siurrealistinių filmų režisieriumi, padariusiu įtaką visai kino istorijos raidai.

L. Buñuel gimė religingoje šeimoje, kur jo pasaulėžiūra buvo įsprausta į griežtus religinius rėmus. Matyt, iš čia dar ankstyvajame amžiuje atsirado noras pasipriešinti; būtent tame maište talentingas menininkas atrado save.

„L’Osservatore Romano“ pasirodė̇ rašinys, smerkiantis režisierių už religines simbolikos išniekinimą. Kai kuriose Europos šalyse buvo demonstruota tik gerokai iškarpyta filmo versija.

Labiausiai visus papiktino scena, kurioje skurdžiausiems visuomenes atstumtiesiems pasišventusi mergina tampa valkatų smurto auka, o bet kokį žmogiškumą pamynę Viridianos kankintojai ironiškai pavaizduoti Leonardo da Vinci „Paskutinės vakarienes“ pozomis.