Gal subrendau, o gal pribrendau iki tokio lygio, kad norisi pabambėti miesto reikalų tematika.

Dabar viena šviežiausių ir aštriausių temų – Atgimimo aikštės rekonstrukcija su planuojama požemine automobilių statymo aikštele. Dėl aikštės rekonstrukcijos – sutinku, ji jau prašosi atnaujinama, nesu labai už tą juodą spalvą, dominuojančią projekte, bet gal projektuotojai, architektai geriau mato, kokias spalvas parinkti, gal tai derės ir prie rekonstruojamo muzikinio teatro spalvų (ko linkėčiau savo ir kitų akims).

Išgirdęs apie šį projektą, pradžioje atlaidžiai reagavau ir į požeminę stovėjimo aikštelę.

Tiesa, pats nevairuoju, miesto centre nedirbu, taip – gyvenu mieste, o ne už miesto, tiesa, man ne problema nueiti 3-5 km į vieną pusę ir dar tiek pat atgal, nesu sportininkas ir nevaikštau ir kitaip specialiai nesportuoju, turiu dviratį, kurį naudoju pagal paskirtį, taip pat, jei jau patingiu ar pavargstu, tai naudojuosi viešuoju transportu, bet reikia suprasti ir atvykstančiuosius iš toliau, todėl automobilių statymo klausimai man irgi rūpi. O ir svečių atvyksta, yra ir senyvo amžiaus bei neįgalių sunkiai vaikštančių ar net nepaeinančių žmonių, taip pat yra ir protingai skubančių.

Nedaug esu keliavęs, todėl nežinau, kaip (iš)sprendžiami panašūs klausimai kitose, daugiau ar mažiau pažengusiose šalyse nei Lietuva. Nesu ir mokslininkas ir/ar atitinkamos srities specialistas, bet palaikau mintį, kad netoli upės požeminių statinių geriau vengti, nes kai Dangės vandens lygis buvo pakilęs, taigi senamiesčio rūsiai jau skendo (pats to savo akimis nemačiau, bet žiniasklaidą tokią informaciją skleidė).

Nenoriu būti tas, kuris dėl neišprusimo „kelia bangas”, bet kažkokia nuojauta sako, kad jei Savivaldybė galutinai apsispręs įgyvendinti mano (ir turbūt nemažo skaičiaus kitų asmenų) manymu per brangiai kainuojantį parkingą, tai kažkodėl kyla klausimas, ar pavyks įveikti tą vandens stichiją, kuri gali norėti veržtis, iškasus tą platų griovį, kad paskui to perteklinio vandens nukreipimui neprireiktų dar tokios pat sumos investuoti.

Patikėti tokį darbą turbūt reiktų Olandijos specialistams, jie tai tikrai galėtų patarti, kaip suvaldyti vandenį tiek, kiek vertingas/naudingas toks projektas.

Na, iš viso aukščiau pateikto teksto, jau, manau, susidarėte nuomonę, kad nesu už tą prabangią stovėjimo aikštelę. Bambėti, žinoma, daugelis galime, bet nenusišalinu nuo minties ir pasikartosiu, kad aikštelių centre – reikia. Reiktų pasvarstyti, gal galimą kokį daugiaaukštį garažą įrengti prie buvusio telekomo pastato, gal netoliese esančiose teritorijose yra galimybė tokį pastatyti ir moderniai ar tiesiog skoningai jį apipavidalinti, turbūt ir daugiau stovėjimo vietų įrengti, nes svarstomoji požeminė, jei bus įrengta, greičiausiai poreikių greitu metu nebepatenkins ir reiks dar vienos aikštelės, gal dar vieno brangaus požemio.

Gal aikštelė būtų kokiais 500 m toliau, tada žmonės dar kiek pajudėtų, išlipę iš automobilio, kad atsigautų sėdmenų nervinės ląstelės prieš sėdant į darbo ar teatro kėdes, nes ten jos vėl bus užspaustos netrumpam laikui.

Palaikau vienur kitus skaitytus komentarus ir pasisakymus, kad Klaipėda tiek kalbėjo apie darnų judumą ir čia pridedu nuo savęs: sukeiskite pirmo šios skambios akcijos pavadinimo žodžio balses vietomis ir gausite, ko mes pasieksime su panašiais miesto projektais ir (turbūt) miestiečių pinigėlių panaudojimu.

Taip pat atkreipiau dėmesį ir į pasirodžiusius tokius komentarus – pastebėjimus, kad geriau už minimos požeminės aikštelės pinigus sutvarkyti miesto žaizdas (padažyti, paglaistyti, kur yra ir kur byra). Šie komentarai vėl perkėlė mano mintis prie darnaus judumo.

Kaip dviračiu ir kojomis besinaudojančiam gražu, kad Klaipėdoje gan išplėtoti dviračių takai (čia turbūt lyginant su kitais Lietuvos miestais), už juos, žinoma, labai dėkoju tuo pasirūpinusiems, tačiau, kad tiek dviračių, tiek pėsčiųjų takai kai kur baigia apželti krūmynais ir žolynais, žodžiu,  įrengėm  ir užmiršom. Dar įdomiai atrodo stulpai, „integruoti“ tokių takų viduryje, kad ne visur šaligatviai yra su nuolydžiais nuvažiavimams vežimėliais ir pan.

Jau ne kartą kilo mintis pervažiuoti bei pereiti per visą miestą ir fotografuoti tokias vietas, bet čia jau turbūt geriau pasiimti vaizdo kamerą ir prajudėti atitinkamais maršrutais, nes fotografuojant labai ilgai užtruktų. Nors gal kai kurios tokios „poblematiškos“ vietos yra privataus verslo priežiūroje, todėl negaliu visko suversti miesto valdžiai.

Štai toks tas mūsų „D*rn*s judumas”.