Politikų tribūna

Kodėl Vilnius gali, o Klaipėda – ne? (5)

Ligita Girskienė, Klaipėdos miesto tarybos narė
2019-10-30


Klaipėdiečiai kantriai tebelaukia pažadėtų rekonstruotų automobilių parkavimo aikštelių prie daugiabučių namų. Klaipėdos valdančiosios daugumos politikai ir visas pulkas valdininkų vis dar bando išrasti kažkokį pasaulyje nesugalvotą modelį, kaip sutalpinti automobilius daugiabučių kiemuose. Nes Klaipėda juk turi būti pirma. Klaipėda turi pasiimti diplomą… Išdidumas neleidžia pasinaudoti sukurtais ir pasiteisinusiais modeliais.

Palmiros Mart nuotr.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sėkmingai įgyvendina „Kaimynijos“ programą*, pagal kurią senesnių nei 15 metų kiemų prie daugiabučių namų atnaujinimui skirta net 100 mln. eurų. Programos tikslas – neužstatytus bendrus plotus daugiabučių namų kiemuose paversti patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Norintiems susitvarkyti savo kiemą, Vilniaus miesto savivaldybė skiria finansavimą – po 10 eurų už kv.m. atnaujinamos teritorijos. Jeigu atnaujinimų vertė viršija savivaldybės skiriamą finansavimą, skirtumą padengia kaimynijos nariai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija miesto teritoriją yra suskirsčiusi į kaimynijas. Kaimynija – tai erdviškai susijusių daugiabučių namų gyventojų bendruomenė, susibūrusi kartu spręsti kaimynijos teritorijos atnaujinimo ir tvarkymo klausimus. Į kaimyniją gali įsijungti ir šių namų teritorijoje įsikūrusios įstaigos, kurios suinteresuotos drauge su aplinkui gyvenančiais atsinaujinti aplinką, pavyzdžiui, įsirengti bendrą automobilių statymo aikštelę, skverą, ar sporto erdvę.

Programoje gali dalyvauti daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų, butų ir kitų patalpų savininkai, kurie patenka į kaimynijos ribas. Gyventojai patys sprendžia – kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti: į kiemo apsaugą (tvorą, vaizdo kameras), į sporto ir pramogų įrenginius ar atsinaujinti kiemo infrastruktūrą, apželdinimą. Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas ir pan.

Kaimynijos nariai turi susitarti tarpusavyje ir priimti sprendimą dalyvauti programoje. Kaimynijos sprendimas – tai sprendimas, kuriam pritarė visi kaimynijos nariai ir jį sudaro kiekvieno kaimynijos nario atskirai priimti sprendimai.  Kaimynijos sprendimas laikomas priimtu, kai visų kaimynijos namų individualiai daugiau kaip pusė savininkų pasisako už dalyvavimą programoje, sklypo suformavimą (jeigu dar nėra suformuota), projekto patvirtinimą ir įgyvendinimą.

Kaimynija savo sprendime turi:

  • pritarti dalyvauti Kaimynijų programoje;
  • pritarti suformuoti daugiabučio namo žemės sklypą (jeigu dar nėra suformuotas);
  • išsirinkti kaimynijos teritorijos atnaujinimo priemones iš sąrašo;
  • išsirinkti atstovą, kuris atstovaus daugiabučiam namui su kitais kaimynijos nariais bei kuris pasirašys jungtinės veiklos sutartį (jeigu kaimynijoje yra skirtingais metodais valdomi (bendrija, paskirtas administratorius) daugiabučiai namai).

Paraiškos teikiamos savivaldybės administracijai. Jos vertinamos pagal nustatytus kriterijus ir tvarkos aprašą. Su atrinktas paraiškas pateikusių kaimynijų atstovais sudaroma trišalė bendradarbiavimo sutartis (Kaimynija, savivaldybės administracija, programos Administratorius). Paraiškas nagrinėja ir sprendimą parengti kaimynijos teritorijos atnaujinimo projektinį pasiūlymą priima miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė.

Programos administravimui Vilniaus miesto savivaldybė yra įkūrusi atskirą viešąją įstaigą į kurios sąskaitą yra pervedamos konkrečios teritorijos atnaujinimui skirtos lėšos. Administratorius yra  atsakingas už tinkamą finansavimo panaudojimą, informacijos teikimą, projekto administravimą (kiek tai priklauso nuo Administratoriaus valios). Administratorius dirba pagal patvirtintą aprašą.

Kaimynijos nariai, nesuformavę ir (ar) neįregistravę žemės sklypų, po bendradarbiavimo sutarties sudarymo per 1 mėnesį turi inicijuoti žemės sklypų formavimą. Suformavus žemės sklypą jis įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Kaip tai padaryti – konsultuoja Kaimynijų programos administratorius. Svarbu paminėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė randa lėšų kompensuoti žemės sklypų formavimo išlaidas (matininkų paslaugas, prašymų pateikimą ir nagrinėjimą)!

Kai visi kaimynijos nariai suformuoja sklypus, programos administratorius inicijuoja pirminio projekto parengimą. Projektas rengiamas pagal kaimynijos narių pasirinktas priemones, jų būtinumą. Pirminį projektą sudaro vizualinis atnaujintos kaimynijos teritorijos projektas ir finansinė sąmata. Pirminis projektas suderinamas su kaimynijos narių atstovais.

Kaimynija pati organizuoja arba paskiria už projekto įgyvendinimą atsakingą Administratorių, kad įvykdytų projektavimo paslaugų pirkimą (jeigu reikalinga), rangos darbų pirkimą, statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimą ir pan.

Įgyvendinimo stebėseną atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Programos priežiūros įgyvendinimo darbo grupė.

Viskas aiškiau negu aišku. Klausimas: kodėl Vilnius gali, o Klaipėda – ne?

Čia tik vienas iš pavyzdžių, kaip miestai sprendžia automobilių parkavimo vietų rekonstrukcijos klausimą.

——————————————

*Informacija paimta iš Vilniaus miesto savivaldybės internetinio tinklapio www.vilnius.lt.

 


2019-10-30

5 komentarai apie “Kodėl Vilnius gali, o Klaipėda – ne?”

  1. Tai kad Klaipėda valdo Liberalai su DŪDORIUMI priešakyje. Visiškai neveiksnus meras, visiškai. Mes daugelis balsavome prieš jį, bet….kažkam patinka ir dūdorius.

  2. Aš supratau, kad Vilnius skatina gyventojus asmeniškai prisiimti atsakomybę už savo kvartalų/kaimynijų tvarkymą. Parkingai tai tik viena iš sprendžiamų problemų. Tikrai būtų įdomu pamatyti kaip patys gyventojai susiprojektuotų savo teritoriją, kokie prioritetai. Labai tikiuosi, kad parkingais nenusiklos ištisos kiemų erdvės

  3. tai tiek minčių kyla, bet va kur bėda ar tikra valstiečių partija bus ant bangos? ar tikrai užteks tik dėlioti gražias problemas? O kad taip imtų ir parašytų, ką padarė valstiečiai valdžioje, kad visi šie reikalai pajudėtų?

  4. Copy paste parašyt nedaug smegenų reikia, o va kaip konkrečiai tarybos narė siūlo spręsti, kad dabar pusiau procese yra????

    • Ar teikėte pasiūlymus, didinti finansavimą šiai programai komitete, tarybos posėdyje ar tai tik eilinis „kritikos” pliū@psnis gerb. tarybos narė?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt