Nuomonės

Galime būti branduoline valstybe

Rytas Staselis
2019-11-05


Lietuvių lazerių gamintojai po truputį vysto naują technologiją, kurios tikslas – skaldyti branduolines medžiagas ir naikinti branduolines atliekas. Apie tai įmonės „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“ (angl. Light conversion) paskelbė dar rugpjūčio pradžioje. Jų kuriama didelio galingumo lazerio sistema SYLOS branduolinių atliekų skilimo pusperiodį gali sumažinti nuo šimtų, tūkstančių metų iki kelių sekundžių, valandų ar mėnesių, priklausomai nuo veikiamos medžiagos.

ekspla.lt nuotr.

Žinia, karinės ir civilinės kilmės branduolinės atliekos – aplinkosaugos požiūriu tebėra sunkiai išsprendžiama problema. Absoliuti dauguma šalių jas tiesiog laidoja sunkiau prieinamose vietose. Kai kurios skelbiasi atliekas perdirbančios, pavyzdžiui, Rusija, tačiau šios šalies ekologų organizacijų pranešimai bei tyrimai neleidžia tiksliai pasakyti, ar iš tikrųjų vyksta atliekų perdirbimas, ar tiesiog neišmatuojamų šalies platybių teršimas. Nors kelis dešimtmečius šioje šalyje galioja įstatymai, draudžiantys branduolinių atliekų įvežimą, per paskutinį mėnesį pasirodė pranešimų, kad šalį pasiekė keletas tokios rūšies krovinių iš Europos Sąjungos (ES).

Tačiau pasinaudoti Rusijos perdirbimo pajėgumais arba sąvartynais gali ne visos šalys. Tik tos, kurias Maskva laiko svarbiomis strateginėmis partnerėmis.

Praėjusiojo amžiaus pabaigoje branduolinės atliekos specialiais traukiniais į Rusijos gilumą keliavo, tarkime, iš Vokietijos. Tačiau net Astravo AE su rusų „Rosatom“ technologija statanti Baltarusija ilgą laiką neturėjo atsakymo, ar turės galimybę išvežti panaudoto branduolinio kuro atliekas atgal į Rusiją. O 2017 m. kaimyninės šalies Energetikos ministerija paskelbė apie planus įrengti branduolinį kapinyną vietoje – pačioje elektrinėje. Be jokių išvežimo galimybių.

Radioaktyvių atliekų laidojimo ir saugojimo dar imasi Bulgarija, JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Didžiulę atliekų saugyklą šiuo metu stato Suomija, kurioje netrukus turėtų pradėti veikti keli nauji branduoliniai reaktoriai, taip pat ir rusiški.

Tačiau visos technologijos, kurios taikomos radioaktyvioms atliekoms, peržvelgus prieinamą literatūrą, greičiau vadintinos laidojimo, o ne perdirbimo. Nes dažniausiai didelio, vidutinio ir mažo užterštumo atliekos yra užsandarinamos hermetiškais cemento-betono arba keramikos apvalkalais ir užkasamos saugomuose kapinynuose tam tikrame gylyje nuo žemės paviršiaus.

Todėl lietuvių mokslininkų vystoma, tačiau dar labai „žalia“ technologija turi labai viliotiną perspektyvą. Nepaisant, kad jų pačių teigimu, vieno įrenginio kaina gali siekti ir milijardą eurų.

Toji technologija pirmiausiai svarbi pačiai Lietuvai, kuri uždarė ir dabar demontuoja Ignalinos atominę elektrinę.

Šis procesas truks dar du dešimtmečius, taigi ir dar „žalia“ technologija gali būti vystoma lygia greta, turint tikslą pasivyti dabar vykstantį demontavimo procesą.

Demontavimo projektas numato kelis kapinynus, kuriems įrengti prireiks kelių šimtų milijonų eurų, be to buvusioje jėgainėje sukaupta apie 22 tūkst. panaudotų branduolinio kuro rinklių (kasečių), kurios bus perkeltos į saugyklas ir specialiuose konteineriuose. Tačiau jau dabar yra tiksliai žinoma, kad Ignalinoje įrengiama saugojimo technologija yra laikina, skirta tik penkiems dešimtmečiams. O ir amžius kai kuriems komponentams jau yra sutrumpėjęs bent dešimtmečiu. Netruks praeiti ir likę.

Todėl atrodo, kad susirūpinti, ką veiksime tada, dabar jau verta. Dar turime ir kurį laiką turėsime Ignalinos uždarymui skirtų ES pinigų, be to ES parama gali būti skiriama ir specialiai mokslo tyrimams. Kodėl neišsikėlus tikslo bendranacionalinėmis pastangomis sukurti visam pasauliui reikalingą technologiją (juoba dabar turime už aplinką atsakingą savą ES komisarą)?

Žlugus komunistinei sistemai kai kurios nedidelės šalys tapo įžymios dėl to, kad visos žmonijos gyvenimą stengėsi patobulinti. Estiją pirmiausia išgarsino „Skype“ interneto telefonijos programa. Armėnija praėjusio šimtmečio pabaigoje skelbė sukūrusi vaistus nuo AIDS, juos pavadinusi „Armenikum“. Vėliau paaiškėjo, kad per visą pasaulį išgarsinti medikamentai ne tik ypatingai nepadeda, bet ir „nugydo“.

Estų sėkmės pavyzdys galėtų įkvėpti labiau. Lietuvoje atgaivinant branduolines technologijas be atominių bombų ir branduolinių reaktorių.


2019-11-05

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt