Briuselyje duotas oficialus startas naujai „Europos universitetų“ iniciatyvai – bandomajam universitetų tinklų projektui, į jį įsijungė daugiau kaip šimtas aukštųjų mokyklų, tarp jų – ir Vilniaus, Klaipėdos bei Kauno technologijos universitetai.
Iš viso kuriama 17 Europos universitetų aljansų, kiekvienam iš jų trejiems metams Europos Komisija skiria iki penkių milijonų eurų.
Klaipėdos universitetas jungiasi į EU-CONEXUS aljansą su penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis: La Rošelio, Valencijos katalikiškuoju universitetu, Zadaro, Atėnų žemės ūkio, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetais.
Šių metų birželį pasibaigus bandomojo projekto atrankai iš 54 paraiškų buvo atrinkta 17 universitetų tinklų, kuriuos sudaro 114 aukštojo mokslo institucijų iš 25 šalių. Antras bandomasis kvietimas paskelbtas lapkričio 5 d.
„Europos universitetų“ iniciatyvos tikslas – kuriant ateities universitetus sutelkti naują kūrybingų, galinčių bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir tarpdalykiniu mastu europiečių kartą, pasiruošusią efektyviai spręsti Europai iškylančius iššūkius.
Iniciatyva siekiama stiprinti joje dalyvausiančių universitetų vykdomas studijas, mokslinius rezultatus ir inovatyvumą. Ją įgyvendinant daug dėmesio skiriama universitetinių studijų atnaujinimui, į jas diegiant technologines ir pedagogines inovacijas, siekiant orientacijos į studentų poreikius, didinant studentų mobilumo bei kitus studijų tarptautiškumo rodiklius. Numatoma, kad keletas „Europos universitetų“ kurs inovatyvios pedagogikos laboratorijas, padėsiančias iš esmės atnaujinti dėstymo kokybę.
Tikimasi, kad Europos universitetų tinklai taps ateities universitetais, kuriuose studentų mobilumas sieks 50 proc.
INFORMACIJA
Europos Taryba 2017 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą dėl Europos universitetų tinklų (EUN – European University Network) iniciatyvos įgyvendinimo. Pagal šią iniciatyvą planuojama iki 2024 m. suformuoti apie dvidešimt Europos universitetų tinklų, kurie apimtų įvairius geografinius Europos regionus. Tokiu būdu būtų padidintas Europos universitetų pasaulinis konkurencingumas, brėžiamos gairės ateities universitetų plėtrai.
Prieš puolant prie didelių planų ir projektų verta apsikuopti: kaip galima laikyt neva su Dr laipsniu bobelę, kai jos „disertacija” nusenusio nestabilaus diedo parašyta ir nesąmonių pricituota su datomis beviltiškomis, kai gintasi buvo 2001 – juk tuomet oi koks mokslo naujienų proveržis buvo — tai tokių neva Dr ir net prof. neišsiliuobę vargiai ar pritapsite prie ES lygio – jie moka ir labai greit patikrinti, kas išties po vietinių neva Dr ir prof mokslo biografijomis slypi ir už kokius studentų kursinius jie tuos papildomus habil. laipsnius gavo…
Perskaičiau pranešimą ir nesupratau, ką tai reiškia? Mano galva, Klaipėdos universitetas seniai yra savarankiškas. Vadinasi, turi laisvę (galimybę) bendradarbiauti su užsienio universitetais. Tai kas iš esmės pasikes, kai bus prisijungta prie publikacijoje minimo naujojo tinklo? Ar bus kuriamas dar vienas universitetas (kaip matrioška – universitetas universitete?) Kam to reikia? Viena aišku, pinigai paprastai nėra dalijami už ačiū (nemokamas sūris būna tik pelėkautose). Ar nebus taip, kad į Europą tokiu būdu bandoma prisivilioti pačius gabiausius techninių, inžinierinių mokslų studentus (gal ir pačius dėstytojus)? Todėl akcentuojamas studentų mobilumas? Tik, va, lieka klausimas, o kas dirbs Lietuvos labui, jei visą protinį potencialą nutekinsime į turtingesnes Europos valstybes. Todėl nematau kuo džiaugtis, priešingai, neramu, jog ieškoma vienkartinio problemos sprendimo (t. y. finansinės investicijos iš užsienio į Klaipėdos universitetą). Tačiau nemąstoma keliais žingsniais į priekį – kokias tai turės pasekmes tiek Klaipėdai, tiek Lietuvai? Kažin ar universiteto valdžia moka žaisti šachmatais, nes dabar atrodo, jog nelabai.