Vasario 7-osios vakarą šiemet 70-metį mininčioje Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje lankysis nauju – rašytojo amplua – besimėgaujatis architektas ir muzikantas Algirdas Kaušpėdas.
„Tai ne autobiografinė knyga. Bet man, autoriui, pabėgti nuo bičo ir kaimyno kalbų bei darbų vargu, ar pavyks… Teks prieš kontrolierius ir skaitytojus atsakyti”, – sako Algirdas Kaušpėdas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Jis klaipėdiečiams pristatys prieš keletą mėnesių knygynuose atsiradusią ir populiarumu patį autorių bei leidėjus nustebinusią novelių knygą „Gyveno kartą bičas ir kaimynas. Pokalbiai prie alaus“, kurią pats A. Kaušpėdas vadina klausimų knyga, aktualia dėl jų pačių, o ne dėl teikiamų atsakymų.
„Kaip nuobodu, anksčiau už netinkamą eilėraštį sušaudydavo, o dabar… gali prišikti vidury galerijos ir nieko, na, nebent kas, neapsikentęs smarvės, papurkš šūdą levandiniu oro gaivikliu“, – vienoje iš 80-ies šios knygos novelių, kartu su biču ieškodamas atsakymo į klausimą, kam reikalingas menas, pareiškia kaimynas, kaip ir bet kurios kitos diskusijos metu su bičiuliu gerdamas alų.
Taip jie, autorių (labai svarbi knygos dalis yra architekto Arūno Kavaliausko tragiški piešiniai) teigimu, liudija meilę tautiniam aludarių paveldui ir išreiškia tylią buitinę rezistenciją esamam antialkoholiniam režimui.
„Ar kada patyrėte, kaip gera susėdus su draugu neskubant prie bokalo alaus kalbėtis apie gyvenimą?“ – kaip koks žydas klausimu į klausimą, kodėl pasirinko tokią novelių formą, šio pranešimo spaudai rengėjui atsakė jau į rimtus rašytojus pretenduojantis A. Kaušpėdas (jis juk jau buvo parašęs knygą „Antiška“ apie grupę „Antis“).
Prie alaus bičas ir kaimynas aptaria ne tik pseudofilosofines, bet ir gyvenimiškas temas – ką daryti su žemiau plintuso esančiu Lietuvos futbolu, draugiškai pliekiasi dėl tatuiruočių, išgyvena dėl masinės išmanizacijos, aptaria vieną iš „Anties“ kūrybos temų – zombius. Nepamiršta jie ir tokių rimtų reikalų kaip laisvė, nebijo pasišnekėti ir apie mirtį, apie kurią padorioje kompanijoje šiais laikais kaip ir nedera kalbėtis.
„Tai ne autobiografinė knyga. Bičas nesu aš (nors kartais taip norėčiau juo būti). Bičas yra mano fantazijos vaikas. Ar tėvas privalo atsakyti už savo vaiko elgesį? Taip, jei vaikas nepilnametis. Bičas jau seniai pilnametis, bet bėda ta, kad sulėtinto brendimo. Jis vaikiškas, nes be paliovos klausia. Kaimynas – mano antrasis vaikas. Pasitikintis savimi, visažinis. Aišku, kad ir kaimynas gavo gerą dozę mano genų, bet jis kitoks nei bičas. Tai ir sukuria sąlygas jiedviem turiningai bendrauti. Taigi, man, autoriui, pabėgti nuo bičo ir kaimyno kalbų bei darbų vargu, ar pavyks… Teks prieš kontrolierius ir skaitytojus atsakyti“, – sako A. Kaušpėdas.
Klaipėdiečiams į visus klausimus jis atsakys pirmojo vasario penktadienio vakarą. Sekdamas itin solidžių rašytojų pavyzdžiu A. Kaušpėdas, žinoma, kad į Klaipėdą atsiveš ir leidyklos „Tyto alba“ išleistų knygų, kurias bus galima įsigyti už pačią geriausią kainą, o kantriai pastovėjus eilėje dar ir gauti jo autografą.
INFORMACIJA
Susitikimas su knygos „Gyveno kartą bičas ir kaimynas. Pokalbiai prie alaus“ autoriumi Algirdu Kaušpėdu vyks Klaipėdos apskrities viešosios I Simonaitytės biblioteką renginių salėje, vasario 7 d., 17 val. Renginys nemokamas.
Algirdas Kauspedas – PEDOFILAS, privedes dukra prie savizudybes!
DALINAMES VISI visose egzistuojanciose platformose.