Norintieji tapti mokyklų vadovais dar prieš konkursą galės įsivertinti savo gebėjimus – apie tai praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kurios iniciatyva parengtas švietimo įstaigų vadovų skyrimo atnaujinimo planas. Jame numatytos priemonės, skirtos pritraukti daugiau potencialių mokyklų direktorių, supaprastinti jų atranką, užtikrinti pagalbą naujiems vadovams ir patirties perdavimą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ministerijos darbo grupė kartu su aukštųjų mokyklų dėstytojais, mokslininkais rengia atnaujintą vadovų kompetencijų modelį, kuriame apibrėžiami vadovui keliami išsilavinimo ir kiti reikalavimai. Atnaujinto modelio pagrindu bus kuriama nacionalinė vadovų rengimo programa, kurią sudarys studijų ar mokymų moduliai. Juos vykdys aukštosios mokyklos arba kitos reikalavimus atitinkančios įstaigos.

Kai bus baigtas kompetencijų modelis, toliau bus koreguojama kompetencijų vertinimo metodika: pretendentams pateikiamos užduotys, reikalavimai vertintojams, vertinimo procedūros ir kt. Taip pat kuriamas kompetencijų įsivertinimo instrumentas, leidžiantis išbandyti savo galimybes tapti vadovu. Įsivertinimo instrumentas padės žmonėms, kurie dar tik svarsto galimybę imtis vadovauti, pasirinkti  studijų ar mokymų modulius, padėsiančius užpildyti trūkstamų kompetencijų spragas.

Siūloma, kad per antrą pretendento vertinimo etapą savivaldybėje būtų vertinama tik tai, ar jo kompetencijos tinkamos vadovauti konkrečiai mokyklai.

„Dabartiniai švietimo įstaigų vadovai, ypač nauji, beveik nesulaukia pagalbos. Todėl numatyta kurti mentorystės sistemą, kad kiekvienas naujai paskirtas vadovas gautų mentorių, o mokyklos steigėjai organizuotų konsultacijas administravimo, taip pat ir finansiniais, teisiniais, viešųjų pirkimų klausimais“, – ŠMSM pranešime cituojama viceministrė Jolanta Urbanovič.

Viceministrė pabrėžia, kad svarbios ir finansinės paskatos, pvz., palaipsniui pereiti prie to, kad švietimo įstaigų vadovams būtų suteikiama aukštesnė A1 kategorija, didinamas atlyginimas.