Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-03-05 |
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio teigimu, ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje vykusio pasitarimo metu pavyko pasiekti kompromisą dėl tarp Parko ir Pušynų gatvių esančios perėjos per geležinkelį, kurią planuota panaikinti dėl projektuojamų triukšmo slopinimo sienelių.
Pasak G. Neniškio, buvo sutarta, kad sienelių projektas bus skaidomas į du etapus, o su ministerija bus pasirašytas ketinimų protokolas dėl prisidėjimo prie požeminės perėjos projektavimo ir finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis.
Požeminė perėja čia turėtų atsirasti iki 2023 metų pabaigos. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Sutarta, kad pirmu etapu bus pastatytos sienelės nuo geležinkelio stoties iki vietos, nuo kurios iki perėjos lieka 100-150 metrų. Kita dalis sienelių – apie 100 metrų palei mišką ir 500-600 metrų iki stadiono bus statoma kartu su požemine perėja”, – sakė direktorius.
Anot jo, ministerija ketinimų protokole įsipareigos rasti europinį finansavimą perėjos projektavimo ir statybos darbams, Savivaldybė prie to irgi prisidės. Kadangi kalba jau eina apie naujos europinės paramos finansavimo laikotarpį, proporcija jau gali būti 70 ir 30 proc. Perėja turėtų atsirasti iki 2023 m. pabaigos.
„Lietuvos geležinkelių” atstovai buvo minėję, kad imant analogijas, tokia požeminė perėja galėtų kainuoti apie 1,5-2 mln. eurų.
„Džiugu, kad ministerija labai geranoriškai pažiūrėjo į šį klausimą. Panašus modelis yra įgyvendinimas ir Vilniuje, tad nebūsime pirmieji”, – sakė G. Neniškis.
Panaši problema buvo sprendžiama ir Kretingoje – išeitimi taip pat tapo triukšmo sienelių projekto skaidymas į etapus ir viadukinės perėjos per geležinkelį ties Palangos gatve projektavimas. Kretinga susitarimą su Susisiekimo ministerija pasiekė pernai rudenį.
Kaip bus finansuojamas II sienelių statymo etapas Klaipėdoje dar yra atviras klausimas, nes nebeaišku, ar jos bus spėtos pastatyti pagal terminus, nustatytus dabartiniam europinio finansavimo laikotarpiui. Pagal pernai pasirašytą sutartį, europinė parama šiam projektui sudaro 85 proc., o savivaldybė su „Lietuvos geležinkeliais” skiria po 7,5 proc. reikiamų lėšų.
Kada pradės spręsti SB „Lakštai” antro įvažiavimo problemą. Miesto valdžia laukia nelaimės. Kasmetiniai potvyniai, anksčiau ar vėliau, atvės iki to.
Šilutės plente reikia taip pat tokių sienelių. Dieną naktį po langais triukšmas,vibracija net langai dreba ir dulkės.
O kaip su geležinkelio stoties mažinimu? Prekybos stoties iškėlimu? Akivaizdu kad kažkas vis meluoja ir meluoja…
Pakeistu tik tai kad begiai uzimtu maziau vietos. Traukiniai vis tiek vaziuotu, juk kroviniai vistiek turi pasiekti pietinę uosto dalį. Kas labai smarkiai pakeistu padėti tai geležinkelio aplinkelis. Toki turi ir Vilnius ir Kaunas