O jau atrodė, kad Klaipėdoje atsiras dar vienas jūrinis simbolis pačiame miesto centre.

Krašto apsaugos ministerija buvo pasiryžusi padėti finansiškai paruošiant „Suduvį”, Jūrų muziejus turėjo ambicijų jį įveiklinti. Taip turėtų būti, tik ar bus?

Turime mokomąjį burlaivį „Merdianas”, kurį po Antrojo pasaulinio karo suomiai pastatė Sovietų sąjungai kaip reparacijos išmoką ir kurio fotogeniškas vaizdas džiugina vietinius ir turistus, neišvengiamai fotografuojančius laivą nuo Biržos tilto. Šalia burlaivio rėmėjų lėšomis įrengta įdomi jūrinių įrenginių ekspozicija. Su šio burlaivio vaizdu užaugo senelių, o gal ir prosenelių karta, kažkada stovėjusi eilėse prie legendinio „Žvejų” baro.

Tačiau pagalvojus, Klaipėdoje – vieninteliame Lietuvos jūrų uoste – tų materialaus paveldo jūrinių simbolių nelabai ir yra.

Stovi sovietinių laikų žvejas fontane prieš meriją, yra dar keletas mažosios architektūros, tokios, kaip inkarai ir knechtai, elementų šalia Dangės krantinės, kurioje po rekonstrukcijos švartuojasi nedideli laivai ir kateriai. Yra laivai Smiltynėje šalia jūrų muziejaus.

Tiesa, dar yra metalinis gėlių laivelis Atgimimo aikštėje – provincijos lygio Rytų Europos miestelio gyventojų pasididžiavimas.

Prieš pusmetį keleto entuziastų – istorikų, muziejininkų, Karinių jūrų pajėgų karininkų iniciatyva, kurie sugebėjo įtikinti Lietuvos kariuomenės vadovybę, buvo pasiūlytas puikus projektas – perduoti nurašomą unikalų vokiečių statytą karo laivą „Sūduvis” Lietuvos jūrų muziejui, kad jis ten galėtų įrengti ekspoziciją, susijusią su Klaipėdos ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tradicija.

Atrodytų, puiki idėja, o vieta tokia laivui pagal visus techninius parametrus turėtų atsirasti Dangės upėje, tuo labiau, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą čia vyko intensyvi laivyba.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Tik to tereikėjo iš miesto administracijos ir ją prižiūrinčių politikų.

Tačiau, atrodo, kad tokiai idėjai nebus lemta išsipildyti, nepaisant miesto valdžios galvų kartojamų burtažodžių apie „jūrines tradicijas” ir uostamiesčio išskirtinumą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai pasitarė ir nusprendė, kad „tinkamiausia” vieta šiam laivui stovėti yra 25 uosto krantinė „Memelio miesto” teritorijoje prie dabartinės Senosios perkėlos.

Argumentai, kodėl netinka Dangės upės krantinės, kurias valdo miesto savivaldybė, išsakyti administracijos atstovų buvo vertingi ir įtaigūs – laivas neva čia būtų kaip vizualinė tarša, uždengianti vaizdą į senamiestį. Jūs čia rimtai?

Šio argumento autorių paprašytume į sceną. „Baltijos” kino teatro griuvėsiai ir tuščia aikštelė šalia Biržos tilto, kuriuos pridengtų tas pats „Sūduvis”, tokios taršos nekelia?

Dar buvo kalbama, kad jis trukdys irkluotojams (panašaus dydžio „Meridianas” jiems netrukdo?), kad reikės perplanuoti ir įrengti inžinerinius tinklus ir panašiai. Mano nuomone, tai administracijos darbuotojų, kurie gyvena kažkur Slengiuose, Žaliajame slėnyje, Leliuose ir kuriems jūrinė tradicija asocijuojasi su Melnragės ir Girulių paplūdimiais bei Olando kepure, nesuvokimas, kas yra Klaipėdos istorija ir kokią dovana yra gauta veltui. Nenori jie kvaršinti galvos bereikalingais rūpesčiais.

Trinkelių aerodromus rekonstruojamuose skveruose ir gatvėse kloti yra lengviau. Šienauja toks valdininkas ramiai pievelę šalia savo namų, puoselėja gėlytes, augina daržoves, gamta džiaugiasi. Koks dar „Sūduvis”?

O politinės valios iš valdančios daugumos nėra, nes nėra ir strateginės miesto vystymosi vizijos, nepaisant tų visų Mėlynojo proveržio projektų įgyvendinimo.

Renkant laivui vietą prie 25 krantinės posėdyje nedalyvavo nei Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, nei laivybos ekspertai, nei žmonės iš Uosto direkcijos, nes savivaldybės administracija pranešė apie posėdį likus iki jo nepilnai dviem valandoms. Taip iš esmės savivaldybė atsikratė bet kokio tiesioginio dalyvavimo šiame projekte ir galimų įsipareigojimų, nes tą krantinę yra ketina perduoti administruoti „Memelio miestui”, kuris būtų atsakingas ir už krantinės saugumą, ir už laivo eksploataciją.

Problema yra ta, kad ten „Sūduvis” būtų stipriai veikiamas vėjo, bangavimo ir traukūno, kas stipriai padidintų jo išlaikymo kaštus (reikalinga nuolatinė įgula ir padažnėja remonto poreikis), kurių Lietuvos jūrų muziejus negali padengti.

Kad nebūčiau apkaltintas kompetencijos stoka laivybos saugumo ir laivybos taisyklių srityje, pacituosiu oficialų Uosto direkcijos raštą: „25 krantinė, esanti šiaurinėje uosto dalyje, yra gana atvira, todėl laivai, stovintys prie šios krantinės, yra pakankamai stipriai veikiami vyraujančių stiprių vakarų krypčių vėjų. Ilgesnį laiką pučiant vakarų krypčių vėjams, 25-osios krantinės akvatorijoje susidaro iki 1,5 metro aukščio, dažno periodo bangos ir atsiranda didelis vandens lygio pakilimo pavojus. Mažus laivus, kurių grimzlė yra maža dėl mažos vandentalpos, dažno periodo bangos, patenkančios į 25-os krantinės akvatoriją ir atsimušančios į 24-ą krantinę, tampo palei krantinę ir muša į krantinės atmušimo įrenginius, o esant aukštam vandens lygiui gali trenktis ir į krantinės antstatą. Tokias atvejais kyla grėsmė, kad bus nutraukti švartavimo lynai ir bus pažeistas laivo korpusas.”

Tokie „įmuziejinami” laivai visame pasaulyje yra statomi ramiose ir saugiose vietose – įlankose, kanaluose, upėse. Taip yra Kaliningrade, Helsinkyje, Gdanske, Stokholme, o Klaipėdos atveju tai turėtų būtų Dangės upė.

Jūrų muziejaus pozicija šiuo metu yra tokia, kad muziejus negali prisiimti tokių didelių finansinių kaštų ir rizikos. Nors tiek Krašto apsaugos ministerija buvo pasiryžusi padėti finansiškai paruošiant laivą, tiek pats muziejus turėjo ambicijų jį įveiklinti. Taip turėtų būti, tik ar bus?

Nors iš tiesų, kai pagalvoji – kam tas karo laivas smulkių daržovių augintojų mieste?