[vc_row][vc_column][vc_column_text]Dar prieš Kristų, bronzos amžiuje, netoli dabartinės Olandų kepurės gyvenę žmonės augino gyvulius, užsiėmė žemdirbyste ir, neatmestina, prekiavo su savo kaimynais.

Mato Mačiulskio nuotr.

Apie tai pasakoja vos prieš keletą metų atrastame Kukuliškių piliakalnyje archeologų aptikti radiniai, kurie penktadienį buvo pristatyti visuomenei.

„Kadangi rašytiniuose šaltiniuose šitas piliakalnis nebuvo žinomas, tai niekas jo ir neieškojo. Prieš keletą metų vienas biologas, Darius Stončius, savo mėgėjiško vaikščiojimo metu rado keletą radinukų ir jam kilo įtarimas, kad čia galėtų būti piliakalnis, ir tuomet prasidėjo detalesni tyrimai“, – piliakalnio aptikimo istoriją susirinkusiems priminė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

„Radom iškart pastatą su ugniaviete, kuolų įtvirtinimus. Tai iš tikrųjų buvo įtvirtinta gyvenamoji vieta, aptverta mediniais kuolais“, – pirminiais įspūdžiais dalinosi archeologė dr. Miglė Urbonaitė Ubė.

Šiųmetinių kasinėjimų metu piliakalnio vietoje aptikta apie 6,5 kg įvairių radinių – molinių indų, akmeninių trintuvų, įvairių dydžių gintaro gabalų, gyvūnų bei augalų – miežių, kviečių, sorų, lęšių, žirnių, pupų, lazdynų, šermukšnių, aviečių – liekanų.

Iš jų nustatyta, jog dar prieš Kristų, apie 887-406 m., čia gyvenę žmonės augino galvijus, kiaules, avis, ožkas, buvo rasta ir arklių kaulų, tačiau nėra aišku, ar pastarieji buvo laukiniai, ar prijaukinti. Rasta ir briedžių bei elnių kaulų. Jūrinių pėdsakų aptikta nebuvo, mat šioje vietoje netinkamas dirvožemis išlikti organinėms liekanoms.

Archeologai spėja, jog čia galėjo gyventi viena didelė ar kelios mažesnės šeimos, maždaug 20-30 žmonių bendruomenė.

Pasak archeologo dr. Edvino Ubio, palyginus šią buvusią gyvenvietę su analogiškais kasinėjimais Šventojoje, pagrindinis skirtumas tas, jog Kukuliškiuose rasta daugiau kultūrinių augalų, tad daroma išvada, jog žmonės iš to jau galėjo išgyventi.

Įtariama, kad rastą gintarą čia gyvenę žmonės naudojo labiau mainams ir prekybai nei dirbiniams, nes rasti neapdirbti gintaro gabalai.

„Neatmetam galimybės, kad kažkada čia bus atstatyta ir gintaro pilis“, – optimistiškai juokavo D. Nicius.

INFORMACIJA

Piliakalnis yra tarp Olando kepurės ir Girulių, jūros kranto kyšulyje, juosiamame šaltiniuotų raguvų. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga ir yra apie 38 m ilgio ir 20 m pločio. Šlaitai statūs, nuo jūros pusės apie 13 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku ir patenka į Pajūrio regioninio parko Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinį.

Mato Mačiulskio nuotr. [/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”145523,145524,145526,145527,145528,145529,145530,145531,145532,145533,145534,145535,145536,145537,145538,145539,145540,145541,145542″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]