Rugpjūčio 1-ąją sukanka 75-eri metai, kai tuometinis Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas patvirtino atsitraukiančių Vermachto dalinių susprogdinto Biržos tilto atstatymo projektą.

Šios sukakties proga „Atvira Klaipėda“ ciklo „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“ rašinyje apžvelgs šio ilgai pagrindine miesto susisiekimo tarp dviejų Dangės krantų arterija buvusio objekto raidą.

1971-ųjų liepa. „Meridianas” buksyruojamas į nuolatinę vietą Dangės upėje. Šiandien tiltas taip jau nebepasikelia ir „Meridianas” yra jo įkalintas bei negali būti išplukdytas į doką. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

Senieji tiltai

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KUBRIAI) prof. habil. dr. Vladas Žulkus knygoje „Viduramžių Klaipėda“ rašo, kad pirmieji tiltai Klaipėdoje buvo pastatyti dar 1252 m. per medinės pilies griovius. Vienas iš pastatytų 1253 m. buvo toks aukštas, kad po juo į uostą prie pilies galėjo praplaukti laivai.

XIV amžiuje, anot Vl. Žulkaus, Klaipėdoje buvo mažiausiai trys tiltai, o XVI a. jau vien mieste buvo trys tiltai.

XVI amžiaus Klaipėdos maketas iš Vlado Žulkaus knygos „Viduramžių Klaipėda“.

„Per Senąją Dangę buvo pastatytas miesto tiltas. Už jo driekėsi pelkėta žemuma, todėl prieš tiltą buvo suręstas pylimas iš akmenų – gatvės dalis nuo buvusio tilto vietos iki Kulių vartų vadinosi Akmenų Pylimo gatve. Antrasis tiltas buvo per Naująją Dangę ten, kur dabar Biržos tiltas. Miesto pakraštyje per Dangę ėjo trečias nedidelis Avių tiltas. XVII a. Klaipėdoje buvo net šeši tiltai, neskaičiuojant pilies tiltų. Tiltas per miesto griovius prie Kulių vartų ir tiltas per Naująją Dangę buvo pakeliami. Pastarąjį saugojo Tiltų vartai“, – rašė Vl. Žulkus.

Architektūros istorikas Jonas Tatoris yra detalizavęs, kad vienas iš XVII a. tiltų per Senąją Dangę buvo ties dabartine Pasiuntinių gatve, antras – ties Didžiosios vandens ir Tiltų gatvių sankryža, kur buvo miesto vartai, o trečias – už dviejų kvartalų į šiaurę.

XVII amžiaus Klaipėdos maketas iš Vlado Žulkaus knygos „Viduramžių Klaipėda“.

„Pagrindinis tiltas tebėra senojoje vietoje – ties Tiltų ir Herkaus Manto gatvių sandūra. Iki XVIII a. antrosios pusės šis tiltas turėjo strateginę reikšmę. Užtat jį saugojo dešiniajame upės krante supiltas ravelinas. Biržos tiltas miestui duodavo nemažai pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – medinio tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. Jam buvo skiriama daug dėmesio: tiltas daug kartų rekonstruotas, perstatytas. Žinomos Biržos tilto 1730, 1807, 1836, 1854, 1872, 1879, 1904, 1924 m. rekonstrukcijos”, – rašė J. Tatoris.

Klaipėdos valsčiaus planas apie 1650 metais.

Anot jo, kaip ir kituose Europos miestuose, XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje ant šio tilto stovėjo neišvaizdūs prekybiniai pastatai. Tik XIX a. pradžioje, kai mieste apsigyveno Prūsijos karališkoji šeima, buvo uždrausta ant tilto statyti pastatėlius prekybai.

Klaipėdos 1757 m. planas.

„XIX a. pirmojoje pusėje vartomojo Biržos tilto anga praplaukiančiųjų laivų stiebams buvo vos dvylikos pėdų (apie 3,8 m) pločio. Vėliau anga paplatinta iki 10,4 m”, – rašė J. Tatoris.

Naujasis tiltas – ir iš pirklio palikimo

Istorikas Johanas Zembrickis buvo rašęs, kad nors 1872 m. už daugiau nei 2000 talerių buvo pakeista visa viršutinė Biržos tilto dalis, paaiškėjo, kad reikia perstatyti visą tiltą.

Pasak J. Tatorio, pagal vietinio architekto Mejerio projektą 1877 m. buvo pradėtas statyti naujas varstomasis metalinis Biržos tiltas ant mūrinių atramų. Metalinę jo dalį projektavo Vysbadeno inžinierius Bernšteinas. Tiltą statė viena Gdansko firma.

Lietuvos jūrų muziejaus atvirukas

Kol vyko statybos, anot J. Zembirckio, judėjimas vyko per laikiną plaukiojantį tiltą.

„Senosios tilto turėklų grotelės buvo pastatytos priešais katalikų bažnyčią Puodžių gatvėje. Apatinė tilto dalis buvo užbaigta 1878 m. birželio mėn., bet teko pertvarkyti geležinę pasukamojo tilto konstrukciją, todėl naujasis tiltas susisiekimui atidarytas tik 1880 m. lapkričio 28 d.”, – rašė J. Zembrckis.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.

Anot jo, naujojo tilto statyboms buvo panaudotas ir likutis iš 1870 m. sausį mirusio miestui tekusio pirklio ir laivų savininko Christiano Vollrado Schlewio 90 257 talerių palikimo.

Pasak J. Zembrickio, dvi naujojo tilto dalys buvo varstomos – atsidarydavo devyniolikos ir keturiolikos metrų pločio angos.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1904 m. kai pradėjo važinėti elektrinis tramvajus, viršutinė tilto dalis dar kartą rekonstruota, nes reikėjo metalinių konstrukcijų elektros laidams.

„Po šios rekonstrukcijos tiltą puošė du metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, prie kurių buvo pritvirtinti žibintai. Kad judamos tilto dalys neišlinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis alkūninėmis konstrukcijomis. Toks tiltas išstovėjo iki XX a. trečio dešimtmečio pabaigos. Vėliau jo turėklai buvo vėl supaprastinti, o portalai pašalinti“, – rašė J. Tatoris.

Tarpukario remontai

1924 m. birželio pabaigoje „Klaipėdos žinios“ rašė, jog Biržos tiltas baigiamas remontuoti ir, „reikia tikėti greitu laiku bus vėl atidarytas“.

Lietuvos kariuomenės sargybiniai prie Biržos tilto visuotinio Klaipėdos krašto streiko metu 1923 m. balandį. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Liko dar nukloti viršutinis grindų sluoksnis ir pėsčiųjų praėjimai. Prie biržos rūmų narai darbuojas raudami senus stulpus iš vandens, kur bus pastatyta nauja užtvara“, – rašė laikraštis.

Tačiau jau po poros dienų jis pranešė, kad nors tilto remontas jau trunka „ilgą laiką“, tačiau „kažin kiek dar savaičių truks, kol galės vėl per jį važiuoti vežimai“.

„Pėsčiai publikai ir remonto laiku yra galimybės pereiti tiltą“, – informavo laikraštis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Liepos 6-ąją „Klaipėdos žinios“ trumpai pranešė, kad „Biržos tilto remontas sparčiai eina priekin“.

„Tiltas išgrįstas naujomis lentomis. Neužilgo per jį galės susisiekti jau ir vežimais“, – rašė laikraštis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1935 m. liepą „Lietuvos aidas“ jau pranešė apie kapitalinį šio tilto remontą.

„Važiuotiems susisiekimas visai sustabdytas. Vaikščiojama tik pėsčiomis tilto šaliniais praėjimais. Senas tilto grindinys visai nuimtas, geležiniai tilto balkiai naujai sutvarkomi. Tiltas gaus naujas grindis. Iki šiol senos grindys labai dažnai būdavo remontuojamos. Kad nebūtų trukdomas susisiekimas būdavo remontuojamas naktimis“, – informavo laikraštis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

O 1938-ųjų birželio pradžioje „Vakarai“ pranešė, kad „antra diena prie Biržos tilto dirba narūnas“.

„Žmonės jo darbu domisi, nors jo ir nemato. Per tiltą kartais negalima net praeiti – tokia spūstis smalsuolių. Narūnas vandenyje nupjauna senus polius, kurie kliudo judėjimui. Nupjauti poliai vėliau bus ištraukti“, – rašė „Vakarai“.

Tų pačių metų rugpjūtį laikraštis pranešė, kad miesto Seimelis nutarė iš ponios Ellos Itzigsohn už 698 000 litų nupirkti sklypą Biržos g. 1-4, kad būtų galima praplatinti šią gatvę ir pastatyti naują „modernišką tiltą vietoje dabartinio”.

Iš pradžių – medinis

KUBRIAI instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėda 1945-1965…” rašo, kad svarbiausios infrastruktūros minavimas SSRS-Vokietijos kare buvo įprastas reiškinys vienai kažkuriai pusei atsitraukiant iš užimtų pozicijų ir perduodant miestą priešo pajėgoms. Vieni objektai Klaipėdoje buvo iškart sunaikinti pačių vokiečių pionierių rankomis, kiti – tik užminuojami.

Vokietijos kariuomenės kariai laisvalaikiu ant Biržos tilto Klaipėdoje 1941 m. birželį. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Biržos tiltas atsitraukiančio Vermachto buvo sunaikintas kaip ir Karlo (dabar – Pilies) bei geležinkelio ties Joniške.

Susprogdintas Biržos tiltas per Dangę ir degantys pastatai senamiestyje 1945 m. sausio 28 d. miestą užėmus raudonarmiečiams. Chanono Levino (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) nuotr.

1945 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl tilto per Dangę statybos šalia Laukininkų (dabar – Tiltų) gatvės. Juo buvo patvirtintas inž. mjr. Valkovskio projektas.

Knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” V. Safronovas rašo, kad pagal jį buvo įrengtas tik medinis Biržos tiltas panaudojant senųjų įrengimų liekanas. Būtent juo pirmaisiais pokario metais ir vyko viskas autotransporto priemonių susisiekimas tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalių. O pėstiesiems buvo skirtas dar vienas laikinas tiltelis.

Anot istoriko, jau atstatymo metu šis tiltas buvo traktuojamas kaip laikinas: nebuvo atkurta jo pasukimo mechanika, tad Dangėje negalėjo vykti jokia laivyba.

Pakeitė kryptį

1951 m. liepą miesto Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl kapitalinio tilto remonto.

Jame konstatuojama, kad vienintelis tuo metu šiaurinę ir pietinę jungęs tiltas jau buvo avarinės būklės ir jį būtina neatidėliotinai kapitaliai remontuoti, tačiau Kelių ir tiltų trestas to negali padaryti, nes jam trūko ir darbo jėgos, ir statybinių medžiagų.

Dėl to Vykdomasis komitetas įpareigojo darbo jėgą ir statybines medžiagas minėtajam trestui parūpinti Miško taros kombinatą, Medienos apdirbimo kombinatus Nr. 2 ir Nr. 3, Faneros kombinatą, Laivų statyklą, Celiuliozės ir popieriaus kombinatą, Jūrų prekybos uostą, Trinyčių fabriką ir kitas organizacijas. O trestas buvo įpareigotas sumokėti šioms organizacijoms už suteiktą darbo jėgą ir medžiagas.

Vadovauti šioms statyboms buvo pavesta vyriausiajam „Gorkomchoz“ inžinieriui Medickiui.

Galiausiai tiltas buvo perstatytas pasukant jo ašį į dešinę, taip įliejant jį į naują Montės gatvės atkarpą, nutiestą šalia Tarybų aikštės, suformuotos vietoje buvusios Biržos gatvės. Taip pat atsižvelgiant į vyriausiojo karinės dalies inžinieriaus rekomendaciją dėl laivybos galimybių Dangėje 1953 m. lapkritį miesto Vykdomasis komitetas nusprendė važiuojamąją tilto dalį pakelti 30 cm aukščiau nei buvo numatyta pirminiame projekte.

Valstybinio projektavimo instituto parengtą tilto architektūrinio apipavidalinimo techninį projektą miesto Vykdomasis komitetas patvirtino 1954 m. balandį. O pats tiltas, anot V. Safronovo, buvo baigtas statyti 1956-aisiais.

Dar vienas tilto remontas buvo pradėtas po ketvirčio amžiaus – 1981-ųjų balandį.

Laikinasis tiltas šalia Biržo tilto. Povilo Karpavičiaus (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

„Miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdyba dar prieš kelerius metus kreipėsi į Leningrado valstybinį tiltų tyrinėjimo ir projektavimo institutą ,,Lengiprotransmost“ prašydama atlikti tyrimų darbus ir paruošti projektinę dokumentaciją rekonstruoti pakeliamajam tiltui Pergalės gatvėje“, – tada rašė „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentas Dmitrijus Anusevičius.

Jo cituotas tuometinis miesto Komunalinio ūkio valdybos viršininko pavaduotojas Rimantas Jovaišas teigė, kad projektavimo institutas klaipėdiečių prašymą „palyginti greitai patenkino“.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

„Šių metų kovo mėnesio pirmosiomis dienomis į šio sudėtingo inžinerinio statinio požeminę galeriją, kur sumontuoti pagrindiniai įrengimai ir tilto pakėlimo mechanizmai, nusileido montuotojai. Atlikti visus sudėtingus darbus, kurių bendra sąmatinė vertė sudaro 190 tūkstančių rublių, pavesta 24-ojo tiltų statybos būrio Klaipėdos baro kolektyvui, kuriam vadovauja prityręs inžinierius tiltų statytojas Germanas Dekinas“, – teigė R. Jovaišas.

Pasak publikacijos autoriaus, balandį buvo suplanuota demontuoti senus tilto mechanizmus, „pakelti ir įtvirtinti šešis čia esančius priešatasvarus prie navų įrenginių“.

Audroniaus Ulozevičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

„Gegužės mėnesį tiltas bus uždarytas ilgesniam laikui, maždaug mėnesiui. Per tą laiką bus galutinai sureguliuoti atsvarai ir visas mechanizmų bei automatikos kompleksas. Visus montavimo darbus numatoma užbaigti vasaros viduryje. Tilto pakėlimo mechanizmą rekonstruoti paskirta geriausiai 24-ojo tiltų statybos būrio brigadai, kuriai vadovauja meistras Vasilijus Poluškinas. Tilto pakėlimo mechanizmo įrengimo mazgus pagamino Vakarų laivų remonto įmonės, ,,Baltijos” laivų statyklos ir 7-osios laivų remonto įmonės darbininkai“, – rašė D. Anusevičius.

1986 m. kovą buvo tvarkomos tilto prieigos.

„Naujai pastatytas tiltas pasirodė esąs ir aukštesnis, ir patogesnis. Tačiau bėda – tiltas pakilo, o priėjimo keliai liko žemi. Gatvę užpylė, tačiau nepakelsi senųjų šaligatvių, tektų užpilti ir kelių namų duris ir langus. Taip ir liko šios gatvės pusės „apkasinis” pėsčiųjų priėjimas prie tilto. Jį prieš daugelį metų akmenimis buvo išmūriję Kelių eksploatacijos valdybos darbininkai. O miesto gyventojų daugėjo, užsikišo šis siauras praėjimas. Miesto Vykdomasis komitetas nutarė važiuojamosios dalies sąskaita praplėsti šį gilų ir siaurą praėjimą. Darbai jau vyksta”, – rašė „Tarybinės Klaipėdos” korespondentas Jonas Kražys.

Jo kalbintas Kelių eksploatacijos valdybos viršininkas Justinas Vaškys aiškino, kad pabaigus suplanuotus darbus praėjimas siauriausioje vietoje prasiplės beveik dvigubai.

Iliustracija iš „Tarybinės Klaipėdos”

„Kiek tai įmanoma, stengsimės aukščiau pakelti ir patį praėjimą. Nuo tilto pusės leisis žymiai platesni ir gražesni granitiniai laiptai. Pertvarėlės sieną irgi sumūrysime iš pilko granito blokų. Darbų daug, privažiavimas statybinei technikai sunkus, tačiau iki gegužės švenčių stengsimės darbus užbaigti”, – žadėjo J. Vaškys.

Remonto nauda trumpesnė nei sovietmečiu?

Nors dabartinis Biržos tiltas yra sovietmečio kūdikis, tai nesutrukdė atitinkamos jau nepriklausomos Lietuvos institucijoms paskelbti jį saugotinu objektu. 1999 m. birželį Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė savo įsakymu jį įtraukė į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kaip objektą, turintį techninės, istorinės ir architektūrinės vertės. O 2005 m. balandį Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas tiltą paskelbė saugoma nekilnojamąją kultūros vertybe.

Netrukus naujai iškepta saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė sulaukė ir pirmojo rimto remonto, suorganizuoto pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. 2006 m. birželį tilto remonto darbų ėmėsi Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Hidrostatyba“.

Kol vyko darbai šalia buvo sumontuotas laikinasis pėsčiųjų tiltas, savivaldybei kainavęs apie 320 tūkst. litų.

Albino Šidlausko (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

Miesto spaudoje buvo skelbta, kad per daugiau nei metus laiko trukusį remontą buvo pakeisti visi pagrindiniai tilto mechanizmai, deformaciniai pjūviai, pakėlimą ir nuleidimą reguliuojantis pultas, elektros instaliacija, guoliai, nuardžius tilto dangą atidengtos tilto metalinės konstrukcijos padengtos nuo korozijos saugančiomis medžiagomis, pakeisti turėklai, restauruoti šviestuvai, atstatyti granitiniai laiptai ir atitvarai. Teigta, kad nauji mechanizmai buvo užsakyti Vokietijoje.

Šiek tiek ilgiau nei metus trukę tilto restauracijos darbai iš viso kainavo beveik 4,8 mln. litų: restauravimas kainavo 4,62 mln. litų, projektas – 150 tūkst. litų, dar 15 tūkst. sumokėta už projekto ekspertizę.

Praėjus mažiau nei 11 metų po šio tilto remonto, 2018-ųjų pavasarį jo „viduriuose” nukrito apie 30 tonų sveriantis betono luitas – vienas iš šešių tokių, atliekančių kontrasvorio funkcijas, būtinas norint pakelti tiltą. Tada dėl papildomo saugumo buvo apribotas eismas viena tilto juosta. Siekiant išspręsti šią problemą projektą ėmė rengti vilnietis inžinierius-tiltininkas Algirdas Steponavičius.

Algirdas Steponavičius tarp tilto konstrukcijų. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pokariu, kai buvo atstatomas tiltas, geriausi inžinieriai buvo Sibire, o statę kariškiai darbus atliko nelabai kokybiškai. Kai daugiau prieš dešimtmetį buvo restauruojamas tiltas, irgi rengiau projektą, bet tuo metu nebuvo matyti, kad kontrasvorių viduje gali būti tokios problemos, kad konstrukcijos gali būti netinkamai sutvirtintos”, – 2018 m. spalį „Atvirai Klaipėdai” sakė A. Steponavičius.

Pagal jo parengtą 20 000 eurų atidėjusį techninį projektą pernai rudenį UAB „Čiukuro resta” už beveik 163 tūkst. eurų ėmėsi remonto darbų: demontavo ir išgabeno apie 7 kub. m nukritusį kontrasvorį ir vietoje jo sumontavo naują, kitus penkis sovietinius kontrasvorius sustiprino plieno juostomis, suremontavo jų pažaidas bei atliko aštuonių ortotropinių plokščių atraminių guolių remontą.

Tačiau ir po jų paaiškėjo, kad tiltas pakyla, tačiau ne tiek, kad galėtų praplaukti burlaivis „Meridianas”, kuris turėjo būti išplukdytas dokuoti jau šį pavasarį.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dėl to Klaipėdos savivaldybė jau yra užsakiusi visų tilto parametrų ekspertizė. Jos rezultatai turėtų paaiškėti rugpjūčio antroje pusėje. Ekspertizę už 25 000 eurų atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „INHUS Engineering”.

„Preliminariai jau aišku, kad reikalų turėsime nemažai. Ekspertai teigė, kad turėsime rūpestėlių”, – „Atvirai Klaipėdai“ sakė Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“.