2019 m. rugsėjo-lapkričio mėn. buvo atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas. Apklausoje dalyvavo beveik 5 000 iš Gyventojų registro išrinktų 15 metų ir vyresnių gyventojų.
Daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip labai gerą arba gerą, 36 proc. – kaip vidutinišką, 12 proc. – kaip blogą arba labai blogą.
Vyrai linkę savo sveikatą vertinti geriau nei moterys, tam įtakos galėjo turėti skirtinga gyventojų sudėtis pagal amžių: vyresnio amžiaus moterų dalis yra santykinai didesnė nei vyrų. Labai gerai arba gerai savo sveikatą įvertino 58 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. 10 proc. vyrų ir 14 proc. moterų teigė, kad jų sveikata yra bloga arba labai bloga.
VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.
Bendrą burnos (dantų ir dantenų) sveikatą 44 proc. gyventojų vertina labai gerai arba gerai, 20 proc. – blogai arba labai blogai.
46 proc. gyventojų nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių mažiausiai 6 mėn.) sveikatos sutrikimų. Moterų, teigusių, jog turi ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių gyventojų.
Sveikatos sutrikimai ir funkciniai apribojimai turi įtakos asmens kasdienei veiklai – 23 proc. 55 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų teigė susiduriantys su savipriežiūros sunkumais (moterų – 27 proc., vyrų – 17 proc.). 39 proc. šių gyventojų, kas nors padėjo, 29 proc. – pagalbos nepakako arba jos negavo, nors reikėjo.
Mitybos, sveikos gyvensenos ir žalingi įpročiai
18 metų ir vyresnių gyventojų vidutinis kūno masės indeksas (KMI), palyginti su 2014 m., nepasikeitė, tačiau padidėjo nutukusių gyventojų dalis. 41 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų turėjo normalų svorį, 57 proc. – per didelį (antsvorio turėjo 38 proc., nutukusių buvo 19 proc.). Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 21 proc. ir 17 proc.), tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio (atitinkamai 43 proc. ir 33 proc.). 2 proc. gyventojų svėrė per mažai.
Bent kartą per dieną vaisius valgė beveik pusė (47 proc.) gyventojų, daržoves – 54 proc. (2014 m. atitinkamai – 48 ir 54 proc.). Moterys vaisius ir daržoves valgė dažniau.
2019 m. vidutiniškai 30 min. ir ilgiau per dieną sportavo ar aktyviai leido laisvalaikį 10 proc. gyventojų (2014 m. – 9 proc.). Fiziškai aktyvių vyrų dalis, palyginti su 2014 m., nepasikeitė (tokių buvo 13 proc.), o moterų – padidėjo 2 procentiniais punktais (nuo 6 iki 8 proc.). 45–54 ir 55–64 metų amžiaus grupės moterys buvo aktyvesnės už bendraamžius vyrus, kitose amžiaus grupėse aktyvesni buvo vyrai. Po truputį daugėja aktyvių moterų visose amžiaus grupėse, ypač jaunų – 25–34 m. amžiaus. 2014 m. sportuojančių moterų šioje amžiaus grupėje buvo 6,3 proc., o 2019 m. – 14,5 proc.
Tyrimo metu 76 proc. gyventojų teigė, kad nerūkė (2014 m. – 75 proc.), 19 proc. gyventojų atsakė, kad rūkė kasdien, o 5 proc. – kartais. Daugiau rūkė vyrai nei moterys, atitinkamai 36 proc. ir 13 proc.
Kasdien rūkančių gyventojų dalis, palyginti su 2014 m., sumažėjo nuo 20,4 proc. iki 18,9 proc. Kasdien rūkantis gyventojas per dieną surūkė vidutiniškai 13 cigarečių. 2019 m. sumažėjo kasdien tabako gaminius rūkančio jaunimo, tačiau 18,6 proc. 15–34 metų amžiaus gyventojų rūkė elektronines cigaretes, kurios nepriskiriamos prie tabako gaminių.
Alkoholio vartojimo įpročiai. 29 proc. gyventojų (vyrų – 21 proc., moterų – 35 proc.) teigė per metus iki apklausos visiškai nevartoję alkoholinių gėrimų, tai yra 4 procentiniais punktais daugiau negu 2014 m. 12 proc. gyventojų (20 proc. vyrų ir 6 proc. moterų) alkoholinius gėrimus vartojo bent kartą per savaitę (2014 m. – 14 proc.).
Savaitgalį alkoholiniai gėrimai vartojami gausiau. Vienas gyventojas per savaitgalio dieną (įskaitant penktadienius), kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė alkoholio kiekį atitinkantį 7 standartinius alkoholio vienetus (SAV), t. y. 1 butelį (750 ml) vyno. 2014 m. – 8 SAV.
Naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis
Tyrimo rezultatai parodė, kad per metus iki apklausos 74 proc. gyventojų kreipėsi į bendrosios praktikos (šeimos) gydytoją (moterų – 80 proc., vyrų – 66 proc.). Į gydytoją specialistą ar chirurgą dėl savo sveikatos kreipėsi 35 proc. gyventojų. Per metus iki apklausos pas odontologą ar ortodontą lankėsi 50 proc. gyventojų. Vyrai pas gydytojus lankėsi rečiau nei moterys.
Receptinius vaistus dažniau vartojo vyresnio amžiaus žmonės, o nereceptinių vaistų, vaistažolių preparatų, vitaminų vartojimas buvo paplitęs tarp visų amžiaus grupių gyventojų. Palmiros Mart nuotr.
13 proc. gyventojų per metus iki apklausos bent vieną naktį gulėjo ligoninėje. Vidutiniškai ligoninėje pacientas praleido 15 dienų. Dienos stacionare per metus iki apklausos gydėsi 6 proc. gyventojų.
Kas penktas (20 proc.) apklaustasis nurodė, kad per metus iki apklausos dėl ilgų eilių atidėjo savo kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų (buvo sunku gauti taloną, nukreipimą ir kt.). 2014 m. šią priežastį nurodė 11 proc. gyventojų. Dėl atstumo ir transporto problemų teko atidėti vizitą pas gydytoją 5 proc. kaimo gyventojų, mieste tokių gyventojų buvo 3 proc.
Nuo 5 proc. 2014 m. iki 16 proc. 2019 m. išaugo gyventojų dalis, kurie negalėjo gauti odontologo paslaugos, nes neįstengė susimokėti.
2019 m. dėl per didelės kainos 4 proc. gyventojų atsisakė kitų gydytojų (išskyrus odontologo) paslaugų, 5 proc. – gydytojo išrašytų vaistų, 3 proc. – psichikos sveikatos paslaugų.
Per dvi savaites iki apklausos gydytojo paskirtus (receptinius) vaistus vartojo 43 proc. gyventojų – tai 3 procentiniais punktais daugiau nei 2014 m. 58 proc. gyventojų vartojo gydytojo nepaskirtus (nereceptinius) vaistus, vitaminus ir vaistažolių preparatus (2014 m. – 57 proc.). Gydytojo nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus, vitaminus vartojo daugiau moterų nei vyrų – atitinkamai 67 ir 47 proc. Receptinius vaistus dažniau vartojo vyresnio amžiaus žmonės, o nereceptinių vaistų, vaistažolių preparatų, vitaminų vartojimas buvo paplitęs tarp visų amžiaus grupių gyventojų.
Gyventojų sveikatos tyrimas buvo atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendrą metodiką. Tyrimo metu rinkti duomenys apie gyventojų bendrą sveikatos būklę, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, fizinių ir jutimo funkcijų apribojimus, sveikatos sutrikimų ir funkcinių apribojimų įtaką kasdienei veiklai, medikamentų vartojimą, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, rūkymą, alkoholio vartojimą. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
Lietuvos statistikos departamentas dėkoja gyventojams, dalyvavusiems 2019 m. gyventojų sveikatos statistiniame tyrime.
Sveikatą savo reikia pradėt saugot kol dar jinai yra, kada sveikatos nebėra, tada jau prasideda gydymas su visomis pasekmėmis. Ne veltui rusų laikais visur buvo plakatai „Sportas – sveikata”. Dabar žmogeliukai beveik nejuda, nieko patys nedaro ir tingi savim rūpintis