Nacionalinėje krepšinio lygoje besivaržanti Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ ekipa Karaliaus Mindaugo taurės pirmojo etapo pirmose rungtynėse savo aikštėje antradienį 87:82 (23:18, 22:22, 19:23, 23:19) įveikė „Šiaulius“.

Atsakomasis mačas Šiauliuose įvyks lapkričio 3-iąją.

Rungtynėse vyko lygi kova, o mačo pabaigą sėkmingiau sužaidė šeimininkai – Adomo Sidarevičiaus ir Mato Vaitkaus taškai persvėrė rezultatą (85:82), o pranašumą dar padidino Gedimino Leščiausko baudų metimai.

Nugalėtojų gretose fantastiškai žaidė Nojus Mineikis – 26 taškai (2/5 dvit., 7/12 trit., 1/3 baud.), 9 atkovoti kamuoliai ir 29 naudingumo balai per 29 minutes.

Uostamiesčio ekipa fantastiškai pataikė iš toli – 16 tritaškių iš 34 bandymų (47 proc.). Svečiai realizavo 8 tritaškius iš 26 (30 proc.).

STATISTIKA

„Neptūnas-Akvaservis“: Nojus Mineikis 26 (7/12 trit., 9 atk. kam., 29 naud. bal.), Adomas Sidarevičius 15, Matas Vaitkus 13.

„Šiauliai“: Arminas Urbutis (8/11 dvit.) ir Elvaras Fridrikssonas po 19, Justas Furmanavičius 17 (8 atk. kam., 23 naud. bal.), Gediminas Orelikas 12 (5 rez. perd.).

Aplinkosaugininkai, reaguodami į daugkartinius gyventojų skundus dėl galimo aplinkos teršimo Klaipėdos rajono Šimkų kaime, atliko neplaninį patikrinimą ir nurodė iki lapkričio 20 d. įmonei „Raguvilė” išvežti 1455,44 t pelenų bei šlako į regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną.

Per patikrinimą nustatyta, kad, įmonei vykdant pakrovimo ir iškrovimo darbus į orą išsiskiria kietųjų dalelių teršalai. Sustiprėjus vėjui jie gali išsiskirti ir dėl to, kad medžiagų kaupai laikomi neuždengti.

„Patikrinimo metu įmonės direktorius žodžiu paaiškino, kad bendrovės ūkinės veiklos vykdymo teritorijoje sandėliuojama 1457,44 t pelenų ir šlako, vadinamų mineraline medžiaga. Taip pat paaiškino, kad ši medžiaga bus naudojama eksperimentiniame tyrime. Tikrinant nustatyta, kad įmonė priėmė ir sandėliuoja pelenus ir šlaką (mineralines medžiagas) neturėdama medžiagos registracijos dokumentų”, – rašoma AAD pranešime.

Anot jo, buvo nustatyta, kad sandėliuojamuose pelenuose ir šlake yra sunkiųjų metalų (bendrojo chromo ir vario) ir cheminių medžiagų (chloridų ir sulfatų). O jos gali užteršti gruntą ir paviršinus bei požeminius vandenis.

Pareigūnai per patikrinimą taip pat nustatė, kad įmonė savo ūkinės veiklos vykdymo teritorijoje nėra įrengusi paviršinių nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų valymo įrenginių, nors sandėliuoja neužterštas taršias medžiagas, iš kurių lyjant išplauti teršalai kartu su paviršinėmis nuotekomis išteka į įmonės teritorijos bei šalia esančių sklypų gruntą, o vėliau pasiekia paviršinius bei požeminius vandenis.

Tačiau minėtasis privalomasis nurodymas dar gali būti skundžiamas.

„Aplinkosaugininkai šiaip ne taip nustatė akivaizdžius pažeidimus. Tačiau spėkite, ar Klaipėdos regione dirbantys aplinkosaugininkai? Ogi ne, tai rotuojami pareigūnai iš kito Lietuvos pakraščio. Klaipėdos aplinkos apsaugos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas, Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento viršininkas Nerijus Pocius prisispyrę įrodinėjo, kad ši įmonė visai ne sudegintų atliekų šlaką ir pelenus atvežė žmonėms po langais, o mineralines medžiagas…. Klaipėdos rajono AAD viršininkas, netgi padaręs patikrinimą, pažeidimų nerado!!!!!!! Ir jeigu ne gyventojų užsispyrimas, filmuota medžiaga, iš kur visa tai atvežta, kreipimasis į premjerą, prezidentūrą, prokuratūrą, įmonės perpatikrinimas atvykusių iš kitur pareigūnų, akivaizdu, jog būtų buvę „vsio zakonno”, – taip šį pranešimą socialiniame tinkle komentuoja aktyvi visuomenininkė Raimonda Zaborė.

Kasmet, minint Kriminalinės policijos dieną, vyksta konkursas „Metų seklys“.

Šiemet, antrus metus iš eilės, pirmosios vietos laureatais tapo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Klaipėdos (AVPK KPONTV) pareigūnai, skelbiama policijos pranešime.

Jie kurie kartu su Imuniteto valdybos kolegomis atliko keletą sudėtingų, daugiaepizodinių tyrimų dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės narių ir kitų asmenų įvykdytų rezonansinių nusikalstamų veikų. Pareigūnai, tirdami bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jau pradiniame ikiteisminio tyrimo etape gavo duomenų, jog dėl galimai neteisėtų tam tikrų asmenų veiksmų ateityje už šio nusikaltimo padarymą bus nuteistas nekaltas asmuo.

Iš klaipėdiečių kriminalistų, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų buvo sudaryta tyrimo grupė, taip pat glaudžiai bendradarbiauta su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais.

Nuoseklus ir profesionalus tyrimo grupės pareigūnų darbas lėmė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, išaugo į didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl teisėsaugos darbuotojų padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Bylos įrodymų klastojimas, fiktyvūs liudytojai, korupcija rankas susitepę advokatai, sudėtingos aukšto rango teisėjų papirkinėjimo schemos – tik dalis iššūkių, su kuriais teko susidurti tyrimo grupės pareigūnams. Keletas tyrimų dėl kai kurių nusikalstamų veikų tęsiami iki šiol.

Geriausiu „Metų sekliu“ trečią kartą konkurso istorijoje buvo pripažinta moteris pareigūnė. Garbingas 2020 metų geriausio „Metų seklio“ titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko Rasai Bružienei, Klaipėdos AVPK KPONTV 4-ojo skyriaus viršininkei.

Trijų metų kadencijai Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos pirmininku išrinktas „Clinicus Klaipėda“ įkūrėjas, plastikos chirurgas dr. Rokas Bagdonas.

Nuo 2004 m. operuojantis ir draugijos nariu buvęs gydytojas sako, kad šios pareigos – didelis įsipareigojimas ir atsakomybė prieš kolegas medikus, pacientus, visą šalies bei tarptautinę plastinės chirurgijos profesionalų bendruomenę.

„Mūsų šalyje plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija puikiai išvystyta ir teikiamos paslaugos atitinka aukštus reikalavimus. Būtent dėl to kasmet stebime didėjantį medicinos turistų susidomėjimą gydymosi galimybėmis mūsų šalyje“, – teigia Rokas Bagdonas.

Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija įsteigta 1991 metais, ji vienija beveik pusšimtį šios specialybės atstovų, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu, šiuolaikinių gydymo metodų ir standartų diegimu, atstovavimu tarptautinėse organizacijose.

Draugijos pirmininku 2020-2023 m. kadencijai dr. R. Bagdonas išrinktas nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje, patvirtinta ir nauja Valdybos narių sudėtis.

„Labai svarbu tęsti pradėtus darbus, dalis jų – neatlygintini. Būtina išspręsti susikaupusias problemas, toliau burti, vienyti kolegas. Tik kartu galime sukurti ateitį šiai medicinos sričiai, užauginti naują plastikos chirurgų kartą Lietuvoje, – sako dr. R. Bagdonas.

Priimant į draugijos narius kandidatai praeina griežtą atranką, turi pateikti rekomendacijas, būti nepriekaištingos reputacijos ir aukštos kvalifikacijos.

Naujojo pirmininko teigimu, galima pasidžiaugti, kad šiandien draugijos nariai yra pripažinti savo srities specialistai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Mūsų šalyje plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija puikiai išvystyta ir teikiamos paslaugos atitinka aukštus reikalavimus. Būtent dėl to kasmet stebime didėjantį medicinos turistų susidomėjimą gydymosi galimybėmis mūsų šalyje“, – teigia jis.

Dr. R. Bagdonas tikisi, kad per trejus metus draugijos vadovo kadenciją pavyks pasiekti naujų tikslų, dar labiau suvienyti kolegas.

„Šie metai mums visiems kupini iššūkių. Ypač situacija dėl Covid-19 grėsmės palietė medicinos srities darbuotojus. Kas mūsų nepalaužia – tik sustiprina, linkiu neprarasti optimizmo, entuziazmo, vilties ir žengti toliau savo pašaukimo keliu”, – sako draugijos pirmininkas.

Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo Covid-19 pandemijos, nuo spalio 26  d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Viso šaukimui skirta 1 mln. eurų, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Parama bus teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ veiklos sritį „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas dėl COVID-19″.

ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos bus mokamos už 2020 m. kovo 1 – birželio 30 d. laikotarpį.

„Bus remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą “,- teigia D. Krištonaitis.

Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti keliamus jiems reikalavimus. Pirmiausia – jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.

Pareiškėjų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą.

Kiekviena įmonė, atitikusi reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017-2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, t. y. 10 proc. nuo to vidurkio.

Paraiškas galima teikti iki šių metų gruodžio 7 d. Jas galima rasti čia.

Pasibaigus Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo išrinktų į Seimą kandidatų duomenis ir sudarė statistinių naujųjų Seimo nario ir Seimo narės portretus.

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Antradienį popiet į būsimo naujo Socialinių mokslų kolegijos (SMK) studijų komplekso pamatų bloką Liepų gatvėje įleista laiko kapsulė – taip simboliškai pradėtas antrasis komplekso „Baltic Tech Park” plėtros etapas.

Kapsulę pašventino Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Mindaugas Šlautas, o į ją įdėtą laišką ateities kartoms pasirašė SMK kanclerė Gabija Skučaitė, „Baltic Tech Park” vadovas Šarūnas Butkus ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, pavadinęs šį kompleksą Klaipėdos silicio slėniu. Martyno Vainoriaus nuotr.

SMK, „Baltic Tech Park ir „Lighthouse Innovation Infrastructure Fund” vysto jungtinę iniciatyvą, skirtą Klaipėdos miesto proveržiui, jaunų talentų pritraukimui ir ugdymui bei verslumo skatinimui.

Šalia „Light House” bendradarbystės centro 2021 m. rugsėjį turėtų įsikurs naujas SMK studijų kompleksas ir pirmasis Vakarų Lietuvos regione Skaitmeninių inovacijų centras. Čia numatoma išvystyti modernią infrastruktūrą, kuri skatintų steigtis į inovacijų kūrimą orientuotas įmones, puoselėtų bendradarbystės kultūrą, augintų talentus.

Pasak Šarūno Butkaus, „Baltic Tech Park” vadovo, šio projekto etapo vertė – apie 1,5 mln. eurų. SMK investavo į fondą, o vėliau nuomosis patalpas naujajame pastate.

„SMK įsikūrimas „Baltic Tech Park” erdvėse yra strateginė mūsų veiklos kryptis, siekiant integruotis į aukštos pridėtinės vertės kūrimo grandines. Matome didžiulį potencialą vystyti technologines ir socialines inovacijas, bendradarbiaujant su verslu, ir kurti naujas studijų ir mokymo programas atliepiant verslo poreikius. Tikime, kad „Baltic Tech Park” taps išskirtiniu traukos centru Klaipėdos mieste, tad Socialinių mokslų kolegijos buvimas šioje infrastruktūroje ženkliai prisidės prie studentų verslumo skatinimo, bendrų mokslo-verslo projektų išvystymo,” – teigia SMK kanclerė Gabija Skučaitė.

Pasak jos, įgyvendinus šį projektą SMK apleis dabartines patalpas Nemuno gatvėje.

G. Skučaitė taip pat užsiminė, kad šios įstaigos planuose yra ir holistinio tobulėjimo centro statybos Klaipėdoje, Šiaurės prospekte.

„Baltic Tech Park” siekia tapti traukos centru, pritraukiančiu į Klaipėdos miestą jaunus žmones, investuotojus, antreprenerius, patyrusius ekspertus, norinčius dalintis savo žiniomis ir prisidėti prie miesto ekonominės plėtros. Pagrindinės parko veiklos bus orientuotos į žiedinės ekonomikos principus, integralumą, antrinį išteklių panaudojimą.

Pasak projektą rengusio „2L Architects” vadovo Pauliaus Latako, projekto išskirtinumas yra tas, kad nors sklypas yra industrinėje miesto dalyje, jame vystomos visuomeninės, inovacijų, tvarumo idėjos.

„Projektuodami jau antrą šio komplekso pastatą, kūrėme konkrečių technologijų mokymuisi pritaikytas erdves bei auditorijas. Fasadų medžiagos pasirinktos kuriant vientisą ir įsimintiną komplekso charakterį bei atsižvelgiant į bendrą Klaipėdos kontekstą”, – teigė jis, kartu pasidžiaugęs, jog tenka kurti objektą gimtajam miestui.

„Lighthouse Innovation Infrastructure Fund” numato tolesnę tokių parkų plėtrą Baltijos jūros regione, siekdamas tapti greitai augančiu, bendradarbystės kultūrą puoselėjančiu tinklu, kuriame verslo įmonės, mokslo institucijos ir paslaugų verslui teikėjai kurs darnią pažangaus ekonominio ir socialinio vystymosi ekosistemą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”162837,162838,162839,162840,162841,162842,162843,162844,162845,162846,162847,162848,162849,162850,162834,162835,162836,162833″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 413 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų, 52 jų – Klaipėdos apskrityje.

108 atvejai  registruoti Vilniaus, 104 – Kauno, 90 – Šiaulių, 15 – Panevėžio apskrityse. Dar po 12 atvejų registruota Telšių ir Tauragės, 10 – Marijampolės,  9 – Alytaus ir vienas Utenos apskrityse.

 Nuo šeštadienio, pasitelkus Lietuvos kariuomenės pajėgas, epidemiologinė diagnostika vykdoma sparčiau. Be to, visą šią savaitę vykdomi papildomų kariuomenės pajėgų, savanorių mokymai, siekiant dar daugiau žmonių įtraukti į atvejų epidemiologinės diagnostikos procesą. Pajėgumų gausinimas leis užtikrinti dar spartesnį atvejų ištyrimą, kuris yra ypač svarbus, siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą.

Iš visų vakar patvirtintų atvejų šiuo metu atlikta 319 atvejų epidemiologinė diagnostika. Iš šių atvejų didžioji dauguma – 253 atvejai – registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. 66 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

 Klaipėdos apskrityje praėjusią parą fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Grūšlaukės kaimo bendruomenėje, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

Lietuvoje – dar 5 mirtys, viena jų – Klaipėdos apskrityje

 NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirtis nuo koronaviruso  Kauno, Marijampolės, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės apskrityse. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 141 gyvybę.

Vienas asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, du – 50-59 metų amžiaus grupei, dar du – 60-69 metų amžiaus grupei. Jie sirgo lėtinėmis ligomis.

Klaipėdos apskrityje miręs asmuo priklausė 50-59 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.

Ligoninėje – 51 pacientas

Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų korpuse iš viso gydomas 51 sergantis Covid-19 pacientas.

45 pacientai gydomi infekciniame Covid skyriuje, 16 iš jų taikoma deguonies terapija. Visų pacientų sveikatos būklė patenkinama.

6 pacientai gydomi reanimacijos skyriuje, penkiems iš jų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Klaipėdoje iš viso COVID liga šiuo metu serga 466 žmonės.

Nuo rytojaus, trečiadienio, Klaipėdoje įvedamas karantinas jau dabar kelia daug sumaišties, nes kai kurie ribojimai atrodo sunkiai įgyvendinami.

Dar neaišku, ar miesto autobusais bus galima vežti stovinčius keleivius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Autobusuose – painiava

Ypač daug klausimų kelia nurodymas, jog viešajame transporte tarp keleivių turi būti išlaikomas metro atstumas ir leidžiamos tik sėdimos vietos.

„Dabar tikrai taip atrodo, kad į autobusą įlipęs keleivis turi apsižvalgyti, ar yra sėdimų vietų, o jei jų nėra, privalo išlipti lauk. Taip viešajam transportui taikomas nurodymas būtų suprantamas paraidžiui. Tiesą sakant, nuo ryto diskutuojame su kolegomis iš Vilniaus, Kauno ir nežinome, kaip elgtis“, – neslėpė viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis direktorius Andrius Samuilovas.

Jis aiškino, kad sėdimose vietose išlaikyti metro atstumą reiškia, jog keleiviai turėtų sėdėti šachmatų principu. „Taip buvo ir per pirmąjį karantiną, tačiau tuomet nebuvo draudžiama vežti stovinčius keleivius, tik išlaikant atstumus tarp jų. Tokiu būdu vienu autobusu galėjome pervežti 30-35 keleivius. Jei dabar stovinčių keleivių vežti nebegalėsime, tuomet vienu autobusu galės važiuoti tik 15-18 žmonių. Ir toks draudimas nėra logiškas, nes miesto autobusai yra pritaikyti vežti stovinčius keleivius, tai ne priemiestiniuose autobusuose, kuriuose gerokai daugiau yra sėdimų, o ne stovimų vietų“, – kalbėjo A. Samuilovas.

Jis vylėsi, jog iki šios dienos vakaro pavyks išsiaiškinti visus ribojimų viešajame transporte niuansus ir nuo trečiadienio keleivius vežti pagal visus reikalavimus.

A. Samuilovas skaičiavo, kad nuo pirmadienio keleivių skaičius ir taip sumažėjo penktadaliu. Didžiąją dalimi tai susiję su prasidėjusiomis moksleivių atostogomis, tačiau A. Samuilovo nuomone, ir suaugusieji ėmė privengti važiuoti viešuoju transportu.

Renginius teks atšaukti?

Klaipėdiečiams taip pat kyla klausimų, ar per karantiną galės vykti įvairūs renginiai viešose vietose. Pavyzdžiui, spalio 31 dieną Klaipėdos senamiestyje yra suplanuota tradicinė Moliūgų šventė, lapkričio pradžioje M. Mažvydo alėjoje turi vykti net trys mugės.  „Apie renginius viešose vietose Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nekalbama. Tačiau trečiadienį Vyriausybė savo posėdyje turėtų patikslinti savo ankstesnį nutarimą apie ekstremalią situaciją. Iš viešojoje erdvėje esančios informacijos matome, kad Vyriausybė yra linkusi uždrausti visus renginius. Jei toks draudimas bus priimtas, tuomet mes Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu privalėsime atšaukti išduotus leidimus Klaipėdoje vyksiantiems renginiams ir neišduoti naujų leidimų“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Labai tikėtina, jog klaipėdiečių pamėgta Klaipėdos senamiesčio moliūgų šventė šiemet bus atšaukta. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kitas su įvedamu karantinu susijęs nurodymas, aktualus daugeliui, yra tas, jog nuo trečiadienio nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimas yra privalomas visose tiek uždarose, tiek viešose vietose lauke. Jas privalo dėvėti ir vaikai nuo 6 metų.

Sparčiai plinta įmonėse

Klaipėdos savivaldybė nuo trečiadienio klientų nebeaptarnaus kontaktiniu būdu, taip elgtis rekomenduojama ir visoms savivaldybėms įstaigoms ir įmonėms.

„Labai prašau visų institucijų, tarnybų, įstaigų darbuotojų, kuriems tenka bendrauti su klientais, kad jie visada dėvėtų veido apsaugos priemones ir laikytųsi rankų higienos. Be to, esame sulaukę skundų, jog netinkamai elgiasi į butus atvykstantys darbuotojai, pavyzdžiui, pakeisti skaitiklių. Jie būna be kaukių ar respiratorių. Jei tokių darbų negalima atidėti, darbuotojai privalo dėvėti veidą dengiančias apsaugos priemones. Be to, jie turi pasitikslinti, ar bute, į kurį vyksta, nėra sergančių asmenų ar tokių, kurie yra saviizoliacijoje. Tai vienas iš būdų užtikrinti, kad koronaviruso židiniai neatsirastų įmonėse“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.

Jis pabrėžė, jog Klaipėdoje virusas plinta būtent tarp klaipėdiečių, jiems bendraujant, nes įvežtinių atvejų nuo spalio 1-osios yra vos 14. „Iš pradžių virusas plito tik mokyklose, darželiuose, o dabar jau turime 15-18 įmonių, kuriuose yra ne po vieną atvejį. Tad labai svarbu visiems darbuotojams matuoti temperatūrą, žmonės privalo dėvėti apsaugines veido kaukes. Kontrolė būtina, kad virusas įmonėse neišplistų, nes nebebus kam atlikti funkcijų“, – akcentavo R. Grigaliūnas.

Jis apgailestavo, kad specialistai nebespėja ištirti visų per parą nustatomų naujų koronaviruso atvejų. „Kai per dieną būdavo 15-17 atvejų, spėdavome visus ištirti, o dabar jau yra po 70-80 per parą mieste, matyti, kad jų bus ir daugiau. Jau esame atšaukę visus savo planinius veiksmus, susitelkę į kovą su koronavirusu, bet vis tiek nebespėjame“, – neslėpė R. Grigaliūnas.

Karantinas Klaipėdoje įvedamas naktį iš antradienio į trečiadienį, nuo vidurnakčio. Jis kol kas yra paskelbtas iki lapkričio 11 dienos (imtinai).

Nuo rytojaus, spalio 28 d., kai kuriose vietovėse dėl epideminės situacijos visas paslaugas VMI ir „Sodra“ klientams teiks tik nuotoliniu būdu.

Tokiu būdu klientai bus aptarnaujami ir  Klaipėdoje, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo rajonuose.

Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali gauti paskambinę 1882, taip pat ir papildomais telefonų numeriais arba pateikę paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI.

Informuojama, kad gyventojai, kurių savivaldybėse paskelbtas karantinas ir kurie neturi galimybių pasinaudoti VMI e. paslaugomis, įsigyti, pratęsti verslo liudijimų, nuo karantino įsigaliojimo gali tai padaryti trumpuoju telefonu 1882.

VMI dėkoja gyventojams už supratingumą ir kviečia naudotis e. paslaugomis, kurios teikiamos per Mano VMI, Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), i.MAS ir kt. sistemas. Prisijungę prie Mano VMI mokesčių mokėtojai gali pateikti klausimą konsultantams, sužinoti savo asmeninę mokesčių informaciją, įsigyti, pratęsti verslo liudijimus, įregistruoti ar išregistruoti individualią veiklą, teikti prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ar išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir kt.

„Sodra“ primena, kad beveik visas paslaugas – pateikti prašymus skirti išmokas, pasikonsultuoti ir kt. gyventojai gali elektroniniais kanalais. Informaciją apie įmokas, išmokas ir pensijas galima rasti „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt, o prašymus pateikti ir asmeninę informaciją gauti prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui www.sodra.lt/gyventojui arba, jeigu gyventojas užsiima savarankiška veikla – prie paskyros draudėjui www.sodra.lt/draudejui. Konsultacijos taip pat teikiamos telefonu 1883.

Be to, prašymus „Sodrai“ skirti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros, vaiko išlaikymo, šalpos išmokų, pensijų, kompensacijų skyrimo ir kitus, gyventojai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra minėtų savivaldybių teritorijoje, gali pateikti telefonu 1883 arba 8 5 250 0883.