Renovacijai pritarę ir apie geresnę gyvenimo kokybę svajoję daugiabučio namo gyventojai atsidūrė spąstuose. Vienas kaimynas į savo butą neįsileidžia renovaciją atliekančių darbininkų, todėl net devyni butai iki šiol yra nešildomi ir šildymas gali būti neįjungtas visą žiemą. Namą administruojančios bendrovės vadovė tik apgailestavo, jog teisinėje valstybėje užsispyrusio kaimyno neįmanoma sutramdyti, nors jis savo veiksmais ir kenkia kitiems.

Laukininkų g. 5 daugiabučio namo renovacija yra praktiškai baigta. tačiau neaišku, kiek laiko devyniuose butuose nebus galima įjungti šildymo. Palmiros Mart nuotr.

Kenčia ir nėščia moteris

„Padėkite! Šąlame“, – toks pagalbos šauksmas į „Atviros Klaipėdos“ redakciją atskriejo iš Laukininkų g. 5 esančio devynaukščio namo.

Nors Klaipėdoje šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 dieną, devyni šio namo butai – po vieną kiekviename aukšte iki šiol yra šalti. Šildymo laukia ir senjorai, ir jauna šeima, netrukus susilauksianti naujagimio.

„Problema yra ta, kad trečiame aukšte gyvenantis kaimynas neįsileidžia renovaciją atliekančių darbuotojų, kad jie galėtų pakeisti jo radiatorius, juos prijungtų prie naujos renovuotos šildymo sistemos ir tuomet būtų galima įjungti šildymą. Niekaip nesuprantu, kam reikalingi įvairūs renovacijos įstatymai, jei turime aiškią problemą, o niekas nieko negali padaryti. Gyventojai juk pritarė renovacijai, o dabar dėl vieno buto kaltės yra priversti šalti. Čia kažkokios įstatymo spragos. Jei visi būtų žinoję, kad gali taip atsitikti, renovacijai tikrai nebūtų pritarę“, – piktinosi Tomas Velička, kurio 80-mečiai tėvai gyvena viename ir šildymo nesulaukiančių butų.

Jis svarstė, jog turėtų būti suformuota tesimų praktika, kaip priversti tokius kaimynus netrukdyti renovacijai ir kuo skubiau.

„Namų valdos kreipėsi į teismą, kas šis priverstų kaimyną įsileisti darbininkus, tačiau teismas prašymą atmetė, nes esą nėra jokios ekstremalios situacijos. Tuomet dar nebuvo prasidėjęs šildymo sezonas. Kiek žinome, namų valdos teismui pateikė dar vieną prašymą. Tačiau optimistinių prognozių nėra. Esą kaimynas gali vilkinti procesą, neateiti į posėdžius, po to teismo sprendimą dar galima skųsti. Tad nusimato labai ilgas procesas, o gyventojai šąla“, – kalbėjo T. Velička.

Anot jo, pikta ir dėl to, jog namą administruojanti bendrovė „Laukininkų valda“ tik neseniai suskubo spręsti problemą, nors dar pavasarį žinojo, kad ji egzistuoja. „Namas yra pilnai renovuojamas ir visi darbai jau yra beveik baigti, liko tik kosmetiniai pataisymai. Šildymo sistemą imta tvarkyti pavasarį, kai tik buvo išjungtas šildymas. Tada pradėjo keisti radiatorius ir jau tada buvo aišku, kad tas kaimynas nieko neįsileidžia. Ir per pusmetį niekas nesugebėjo priversti jo įsileisti darbuotojų į savo butą, o į teismą kreiptasi tik dabar. Ir, panašu, kad gali tekti visą žiemą gyventi be šildymo. Nežinau, kaip gyventojai tai ištvers. Juk tai ir nenormalu, ir ekstremalu. Ar tikrai nieko neįmanoma padaryti?“ – klausė T. Velička.

Beje, darbininkams vieną kartą į trečiame aukšte esantį butą pavyko patekti. Juos įsileido buto bendraturtė, buvusi to kaimyno draugė. Darbininkai spėjo nupjauti senus radiatorius, pasiruošti išvedžioti reikalingus vamzdžius. Tačiau grįžo kaimynas, iškvietė policijos pareigūnus, kurie darbininkus išprašė iš buto.

Reikalauja balsavimo protokolų

„Atvirai Klaipėdai“ pavyko pasikalbėti su kaimynu, dėl kurio kaltės savo butuose šąla klaipėdiečiai. Vyras, vardu Artiomas, panašu, nesijautė, jog elgiasi blogai, jog savo veiksmais skriaudžia kitus namo gyventojus.

Jis tvirtino, kad renovacijai nesipriešina, iš esmės net pritaria tokiam procesui, bet pabrėžė, kad ji turi vykti sąžiningai.

„Niekas nematė balsavimo protokolų, kad gyventojai pritarė renovacijai. Tik buvo pasakyta, kad pritarė 55 proc. ir viskas. Aš žodžiais nepasitikiu. Du kartus buvau nuėjęs į „Laukininkų valdą“ prašyti protokolų, kad juos man atsiųstų elektroniniu paštu. Man pasakė, kad nieko neduos. Jei neduosite, tai ir neįsileisiu. Čia yra mano butas, tad kodėl turėčiau įsileisti kažkokius neaiškius veikėjus. Kol neturiu protokolų, sakau – viso gero. Jei parodytų tuos protokolus, ar įsileistumėte darbininkus? Iš pradžių turi parodyti, o paskui žiūrėsime“, – kalbėjo Artiomas.

Jis piktinosi, jog namų valdos ir darbininkai apgavo jo draugę, kuri neva bute nebegyvena penkerius metus, bet vis dar turi raktus. „Kai jie per apgaulę, kol manęs nebuvo, pateko į mano butą, nupjovė radiatorius. Juos buvau pakeitęs 2011 metais, mokėjęs kosminius pinigus. Jie nupjovė tuos radiatorius, nori pastatyti mažesnius, o po to tokių darbų man visą butą reikės iš naujo tapetuoti. Aš tikrai nesu prieš renovaciją, bet esu už sąžiningą, o ne tokią parazitinę, kokia vyksta pas mus, kai namų valdos daro, ką nori, o ne tai, kas geriausia gyventojams“, – pabrėžė Artiomas.

Paklaustas, ar jam pačiam malonu gyventi nešildomame bute, ar negaila šąlančių kaimynų, pašnekovas tikino, kad šildymas dar net nėra reikalingas. „Kas sakė, kad butuose nemalonu, kad šalta ir drėgna? Nesąmonė. Namas yra apšiltintas, prieš apšiltinimą jis buvo gerai įkaitęs. Mano bute dabar yra taip šilta, kad langus galiu atsidaryti. Kol tas namas atvės, dar praeis kokie du ar trys mėnesiai, tad viskas yra gerai“, – tvirtino Artiomas.

Jis pabrėžė, kad turi vienintelę sąlygą: „Renovacija turi būti daroma sąžiningai, o ne parazituojant.“ „Jei namų valdos turėtų tuos protokolus, juos man ir parodytų. Jei nerodo, vadinasi, protokolų neturi ir renovaciją daro savo iniciatyva, o ne gyventojų pageidavimu. Todėl nieko ir neįsileisiu“, – savo sąlygas diktavo Artiomas.

Oficialu ir legalu

Išgirdusi tokį argumentą, bendrovės „Laukininkų valda“ direktorė Rasa Rimaitė buvo šokiruota. „Jis niekada nesikreipė dėl protokolų. Ir mes negalime jų nerodyti. Šiai renovacijai yra gautas banko finansavimas, o bankas reikalauja, kad renovacijai pritartų 55 proc. gyventojų. Šiame name renovacija eina į pabaigą, su BETA viskas suderinta, finansavimas yra, paskola yra, priduodame namą, gyventojams grįžta kompensacijos. Viskas yra oficialu ir legalu. Oficialiau ir legaliau būti negali. Žinoma, kad bet kada ir bet kam protokolus galime parodyti. Gal tik pasirašiusių gyventojų sąrašų negaliu pateikti, nes yra asmens duomenų apsauga. Tiesa sakant, iš Artiomo pirmą kartą girdžiu tokį klausimą, jo jis niekada nekėlė“, – teigė R. Rimaitė.

Jos žodžiais, vienintelė priežastis, kodėl tas žmogus neįsileidžia į butą, yra tiesiog principo reikalas, užsispyrimas. „Man tai panašu į eksperimentą, kai žmogus smaginasi žiūrėdamas, ką mes darysime. O ką darysime? Mes jau trečią kartą esame suruošę ieškinį teismui, prašysime, kad įpareigotų poną Artiomą mus įsileisti į savo butą pakeisti radiatorius, kad galėtume užbaigti renovacijos darbus. Teismas du kartus tokius mūsų prašymus atmetė, nes kalbame apie privačią nuosavybę, o avarinės situacijos nėra, todėl greituoju būdu klausimo neva nereikia spręsti. Dabar kreipsimės trečią kartą ir tai darysime paprasta procesine tvarka, kuri gali užtrukti ir pusę metų. Ir dabar tariamės su gyventojais, kaip geriausia pasielgti, kad kuo lengviau pavyktų išgyventi šildymo sezoną“, – kalbėjo R. Rimaitė.

Už negaunamą šildymą mokėti nereikės

Gyventojai skundėsi ir piktinosi ne tik todėl, kad savo butuose yra priversti kęsti šaltį, bet ir todėl, kad privalės mokėti už šildymą, nors jo ir negauna. „Šis faktas yra iškraipytas. Žmonėms tikrai nereikės mokėti už savo butų šildymą. Mes surašysime aktą „Klaipėdos energijai“ ir tiems butams pagal tam tikrą metodiką nebus skaičiuojama už patalpų šildymą, reikės susimokėti tik už bendro naudojimo patalpų šildymą“, – tvirtino „Laukininkų valdos“ direktorė.

Ji neslėpė, kad su panašiomis problemos, kai gyventojai priešinasi renovacijai, tenka susidurti pakankamai dažnai. Gal išeitis būtų, jei renovacija vyktų tik tada, kai jai pritartų 100 proc. gyventojų, o ne 50 proc. ir vienas, kaip yra dabar?

„Sulaukti 100 proc. pritarimo reiškia, kad niekada gyvenime nebus renovacijos. Būtų neįsivaizduojamai blogai, jei kas nors sugalvotų priimti tokį sprendimą, bijau net pagalvoti ir garsiai kalbėti. Šioje situacijoje nemalonumų taip pat būtų pavykę išvengti, jei visi gyventume pagal įstatymus. Žmogui, kuris neįsileidžia į savo butą, parašomas įpareigojimas, kuris sako, kad patalpų savininkas turi suteikti sąlygas įgaliotiems asmenims tvarkyti, keisti ir prižiūrėti įrangą. Tad Artiomas privalėjo įsileisti, o jei neįsileidžia, tai jau yra administracinis nusižengimas. Šioje stadijoje niekas nieko nedarė, nesiėmė veiksmų, todėl ir turime tokį rezultatą. Mes galime surašyti tik įpareigojimą, tai ir padarėme, o surašyti protokolą, skirti baudas – jau ne mūsų kompetencija. Ir koks paradoksas – vienas žmogus nesilaiko įstatymų ir užuot ieškoję būdų, kaip jį priversti jų laikytis, mes jam leidžiame toliau daryti ką nori, o patys sukame galvas, kaip išspręsti šią situaciją, kad tik jo nejudintume. Jis nesilaiko įstatymų ir nieko. Bet jis yra žvaigždė, aplink kurį visi šoka. Žinoma, kovosime už tuos žmones, kurie ne dėl savo kaltės atsidūrė nemalonioje situacijoje, rašysime raštus, darysime viską, kas įmanoma. Bet ar taip turi būti? Gal laikas pradėti dirbti ir kitoms instancijoms?“ – situacijos beviltiškumą nupasakojo R. Rimaitė.

Pin It on Pinterest