Dėl karantino užsitęsęs nuotolinis mokymas jau pabodo daugeliui moksleivių bei jų tėvų, tačiau vienai uostamiesčio mokyklai jis ypač neparankus: inžinerines klases Baltijos gimnazijoje lankantys moksleiviai daugelio praktinių užsiėmimų, pvz., robotikos, per nuotolį atlikti negali, kaip ir lankytis miesto įmonėse, kurios kartu su Klaipėdos universitetu (KU) gimnazijai padeda įgyvendinti inžinerinio ugdymo programą.

Nepaisant to, Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė nusiteikusi optimistiškai ir viliasi, jog jų auklėtiniai, baigę studijas KU, liks gimtajame mieste, dirbs jo įmonėse, galbūt ateis darbuotis ir į miesto savivaldybę, tapdami ne tik inžinieriais, bet ir politikais.

Šioje gimnazijoje trejus metus įgyvendinamas universitetinių gimnazijos klasių ugdymo modelis antradienį išsamiai buvo pristatytas nuotolinio susitikimo metu, kuriame be mokyklos pedagogų dalyvavo minėti gimnazijos partneriai – KU bei verslo įmonių atstovai.

Direktorė trumpai apžvelgė nuo 2018 metų įgyvendinamą ugdymo programą, kurią 2019 m. vasarą palaiminus miesto tarybai, mokyklai buvo skirtas tikslinis finansavimas mokomosios bazės atnaujinimui, gamtos mokslų laboratorijos, robotikos klasių įrengimui bei universiteto dėstytojų atlyginimams.

Šiuo metu gimnazija nuo vienos inžinerinės klasės su buvusias 18 mokinių jau yra išaugusi iki 5 klasių, kuriose mokosi 129 mokiniai, jiems dėsto, projektiniams darbams vadovauja 10 KU dėstytojų, o bendradarbiaujančių verslo įmonių skaičius nuo pirmosios „Fortum” 2018-aisiais išaugo iki yra 11-os.

Neseniai atitiktos mokinių ir jų tėvų apklausos parodė, jog šis ugdymo modelis pasiteisino: ir vieni, ir kiti didžiąja dalimi džiaugėsi galimybe praktiškai prisiliesti prie galbūt būsimos profesijos pagrindų, į daugelį anketos klausimų atsakę teigiamai.

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, prisipažinęs esąs toli nuo inžinerijos, pasidžiaugė, kad, jo teigimu, „gimnazijos veikla atliepia aktualijas, miesto Mėlynojo proveržio strategiją ir miesto siekius”.

Kartu jis mokyklos vadovybei linkėjo, kad pedagogai nepamirštų, jog „nė vienas inžinierius nebus geru inžinieriumi, jei jis neturės reikiamo ir pakankamai aukšto lygio humanitarinio išsilavinimo”.

„Mes tarp inžinerijos ir kūrybos dedam lygybės ženklą”, – vicemerą patikino gimnazijos direktorė, prisipažinusi, jog viliasi, kad gal bent abiturientai mokslo metus galės baigti ne nuotoliniu būdu.