P0

Jūros istorijos

„Nuo žagrės iki šturvalo“

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-03-12


Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai.

Šįkart muziejus pristato savo naują ekspoziciją „Nuo žagrės iki šturvalo“, su kuria bus galima susipažinti įstaigai vėl atvėrus duris.

„Iki XX a. pradžios lietuvių gyvenamoje erdvėje – agrarinis kraštovaizdis. Miestuose ar miesteliuose gyveno ne daugiau 10-12% visų gyventojų. Žemdirbystė ir gyvulininkystė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Lietuva buvo toli nuo jūros, prie žagrės… Jūros nebuvo lietuvio kasdienės aplinkos suvokime. Apie „jūres“ žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės:

„Marės (Marios arba Baltijos jūra) taigi labai toli, kažkur tenais, kur saulė leidžias. Girdėjau, kad tenais pasaulio galas…

A jūs ir pagalvokit, nu ir ką su jomis veikti? Čia gi ne mūsų gimtoji žemelė motinėlė. Gi toj pekloj anei sėsi, nei arsi, nei pjausi, o ir nepastovėsi…nuskęsti dar gali. Ir kokį biesą ten lysti?

Ramiai gyvenam savo vienkiemy. Žemę dirbam, gyvulelius auginam…sėdam į vežimą, į turgų nuvažiuojam, į bažnyčią pasimelsti Dievuliui, kad nebūtų karo, maro ir bado…ir ko daugiau reikia?

Ale dukra Domicėlė pasakojo vieną kartą jūrą mačiusi…Jos vyras Jūzapas nuvežė ją su vaiku prie Palangos į pajūrį. Arkliai, pamatę vilnis, pradėjo baidyties. O ji savo apstulbimą taip apibūdino: „Palanga, pasaulės pabanga, kurios aš amžiuj savo netariaus regėsianti.“

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių“ pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

Ar Lietuva jūrinė valstybė dabar? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo požiūrio ir pasirenkamų argumentų.


    2021-03-12

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt