Kas yra energetinis nepriteklius ir kaip jį atpažinti?

Mums rašo

Šiuo metu Lietuvoje yra 35 tūkst. senos statybos daugiabučių. Iki 2030–ųjų Vyriausybė planuoja renovuoti tik septintadalį šių pastatų.

Lietuvoje beveik trečdaliui šalies šeimų sąskaitos už namų šildymą, vėdinimą ir kitus energijos poreikius sukelia neproporcingai didelę finansinę naštą. Remiantis paskutiniais statistiniais duomenimis, Europos kontekste Lietuva pagal energetinio nepritekliaus mastą yra antroji.

Dažniausiai įvardytos priežastys kietojo kuro katilo naudojimui – galimybė sutaupyti šildymo sezonu. Asociatyvi nuotr.

Senų daugiabučių gyventojai neturi pasirinkimo reguliuoti šildymo, o renovacija daugumai per brangi. Žiemomis didelė šilumos dalis per pravirą langą išleidžiama į lauką. Tai – tik keli energetinio nepritekliaus pavyzdžiai.

Tačiau dauguma vis dar nežino, ką energetinio nepritekliaus terminas reiškia, o žmonės, šąlantys tarp kiaurų sienų ar kaistantys nevėdinamuose butuose, besikūrenantys antrinėmis žaliavomis ar negalintys susimokėti už renovaciją, jaučiasi esantys vieni ir šios problemos izoliuoti.

Finansiniai ištekliai mažėja, o sąskaitos auga

Neefektyvus ir nešvarus energijos vartojimas prisideda ir prie klimato kaitos, kuri tik toliau gilina nelygybes tarp skirtingų socialinių grupių, toliau užsukdama problemų ratą.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas, tačiau parama prieinama ne visiems.

Šiandien prie struktūrinės nelygybės prisideda ir išskirtinės koronaviruso epidemijos sąlygos. Žmonės ne tik patiria neįprastai daug streso, tačiau didelė dalis žmonių dėl ekonominių negandų tapo bedarbiais, yra prastovose arba dirba iš namų. Visais šiais atvejais namuose praleidžiama neįprastai daug laiko ir suvartojama daugiau elektros. Kitaip tariant, finansiniai ištekliai mažėja, o sąskaitos auga.

Ši žiema Lietuvoje buvo itin šalta, o šildymo sezonas – ilgas. Dėl klimato kaitos vasaros darysis vis karštesnės, dėl to namuose neilgai trukus prireiks įmantresnių nei atidarytas langas vėsinimo sistemų.

Todėl svarbu energetinio nepritekliaus problemas spręsti kuo greičiau, ir tie sprendimai turi būti ilgalaikiai.

Problemos mastą rodo skaičiai

Šį pavasarį Klaipėdos bendruomenių asociacija ir projekto „Šiltnamis” savanorės vykdė individualių namų rajonų gyventojų apklausą apie individualių namų šildymo būdus ir naudojamą kurą, diskomfortą dėl šaltų namų ir oro taršą gyvenamojoje aplinkoje bei kitas problemas.

Apklausoje dalyvavo 42 miestiečiai iš devynių Klaipėdos miesto rajonų.

Didžioji dalis apklausos dalyvių gyvena senesniuose nei dvidešimties metų būstuose, kurie nėra prijungti prie Klaipėdos miesto šilumos tinklų. Dažniausiai įvardytos priežastys kietojo kuro katilo naudojimui – galimybė sutaupyti šildymo sezonu.

Pusė apklausos dalyvių namus šildosi malkomis arba malkų granulėmis ir neplanuoja pereiti prie šildymo dujomis ar įsigyti šilumos siurblių dėl per didelių išlaidų.

Nors kai kurie apklausos dalyviai teigė nejaučiantys diskomforto dėl žemos temperatūros ar aukštų sąskaitų žiemos metu, nepatogumų šaltaisiais mėnesiais kelia oro tarša.

Dauguma apklausos dalyvių teigė neturintys patirties bandant pakeisti katilą ar kitaip renovuojant būstą, bet jie išreiškė norą gauti daugiau informacijos apie finansines paskatas modernizuojant namų šildymo sistemą.

Tai parodo, kad platesnė informacijos sklaida galimai suteiktų galimybę klaipėdiečiams pagerinti savo gyvenimo kokybę, sumažinti oro taršą.

Lietuvos Energetinio instituto duomenimis, Klaipėdoje daugiau nei trečdalis gyventojų negali susimokėti už komunalines paslaugas – tai yra aukščiausias rodiklis Lietuvos miestų kontekste.

Klaipėdiečiai dalijosi patirtimi

Vieną pavasario dieną projekto „Šiltnamis“ savanorės praleido judrioje miesto gatvėje ir teiravosi praeivių, kaip jie tvarkosi su problema, kurios pavadinimas Lietuvoje dar neatpažįstamas.

Dauguma sustojusių pasidalinti savo patirtimi buvo senjorai, dažniausiai pagalbos sulaukiantys iš šeimos narių, dirbančių užsienyje.

Štai kai kurie jų atsakymai: „Susimoku, nes reikia, bet yra labai brangu“. „Aš dabar dirbu užsienyje, bet seniau buvo labai sunku. Neįmanoma su vaistų kainomis, apie šildymą net nešneku“. „Brangu, brangu. Noriu, kad būtų pigiau, nes dabar susimoku tik dėl to, kad padeda anūkai, kurie dirba užsienyje“. „Turiu skambinti sūnui, nes badas. Už viską reikia mokėti – šiukšles, sklepo duris, kaimynams krintančius balkonus. Ką daryti? Nieko – mokėti. Man per žema kyšius duoti“. „Vasarą, kai įkaista butai, negaliu atidaryti langų, nes nuo uosto kyla smarvė ir triukšmas, bet niekas apie tai nešneka“. „Jei renovacijos būtų pigesnės ir kokybiškos, aš irgi pasirašyčiau. Dabar žiemą butas įšyla iki 25–ių laipsnių, o man dėl širdies galima tik iki 16–os. Tad turiu sėdėti atidarytais langais ir vis tiek mokėti didžiules sąskaitas už šildymą“. „Šildymo sezonu turiu išlaikyti du butus, nes mano sūnus dėl pandemijos yra prastovose ir jų neužtenka sąskaitoms padengti. Kai šildymas trunka pusę metų, žmonėms susideda labai didelės išlaidos“.

Sprendimo reikia dabar

Energetinio nepritekliaus problema Lietuvoje dar neturi atpažįstamo vardo, tačiau jos veidas ryškus.

Įvairios pasaulio valstybės su šiomis problemomis tvarkosi skirtingai, ieškant efektyviausių sprendimo būdų Lietuvoje būtina atsižvelgti į socialinę nelygybę sukeliančius aspektus ir pandemijos bei klimato kaitos kontekstą.

Tam, kad energija būtų vartojama efektyviai, svarbu užtikrinti, kad šildymas žiemomis neišeitų į lauką per kiauras nesandarias sienas. Būtina, kad žmonės galėtų patys reguliuotis šildymą naujoviškomis technologijomis ir šaltomis žiemos dienomis neturėtų atsidarinėti langų per didelei šilumai išleisti. Vasarą namai neturėtų per daug įkaisti ir juose reikalinga įrengti vėdinimo sistemos – ši problema ilgainiui pasidarys ypač aktuali dėl klimato kaitos.

Tam būtina kokybiška senų daugiabučių ir privačių namų renovacija. Nors šiuo metu sovietinių daugiabučių renovacija jau vykdoma, ši programa nėra pakankamai ambicinga ir prieinama gyventojams iš įvairių socio–ekonominių grupių. Dėl to būtina skirti daugiau finansavimo spartesnei ir pigesnei ar net nemokamai namų renovacijai, kurios rezultatai būtų adekvatūs poreikiams.

Taip pat itin svarbu pereiti prie švarios energijos, kuri būtų prieinama visoms socialinėms grupėms.

Šios publikacijos autoriai ragina tuos, kam aktualios išvardintos problemos, susisiekti su jais el.paštu arba telefonu: +37061719886, siltnamis.klaipeda@gmail.com

3 Comments

  1. daugiabučio namo gyventoja

    Kad daugiabučius atnaujinti būtina niekas ir nesiginčija. Tačiau daugiabučių renovacija vyksta brutaliai, varoma buldozeriu, kaip ir objektų privatizacija, kuri tūkstančius žmonių pavertė bedarbiais. Administratoriai įvairiais būdais stumia daugiabučius į „bedugnę”, jiems naudinga stumti butų savininkus renovuotis – jiems didžiulė materialinė nauda mūsų visų sąskaita. Jie įžūliai naudojasi žmonių žioplumu, jų pasitikėjimu. JIEMS REIKALINGAS PRABANGUS GYVENIMAS. O kontrolės beveik nėra jokios. Pateikiu tikrą faktą: Daugiabučiui namui Dariaus ir Girėno 19 parengtas investicijų planas. Užsakovas UAB „Daugiabučių administravimo centras”. Investinis planas „SUDERINTAS” su Būsto energijos taupymo agentūra. Pradėjau gilintis į minimą planą ir, atvirai pasakius, plaukai pašiurpo. Jis parengtas nesąžiningai. Kadangi gyventojai patiklūs, nesigilina, tai administratoriams atviras kelias. Daugiabučių renovacija turi būti vykdoma namo butų ir kitų patalpų savininkų TIK BENDROSIOS DALINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTUOSE. BUTAI YRA PRIVATI NUOSAVYBĖ. Priemonės reikalingos daugiabučio renovacijai – suplaktos į investicinį planą kartu. Tokiu būdu kiekvieno buto savininko asmeninės lėšos sujungtos su bendrosios dalinės nuosavybės objektų lėšomis, ko pasekoje padidinama kredito suma, palūkanos. Individualios priemonės, kaip rankšluosčių džiovintuvai, nepakeisti butų langai, balkonų durys ar stoglangiai bei individualūs rekuperatoriai ( per prievartą stumiami. Jie bus pajungti į elektros tinklą, ko pasekoje padidės elektros sąnaudos ir padidins mokestį už sunaudotą elektrą ) nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Netikslūs paskaičiavimai ir dar daugelis klausimų. RENOVACIJA TURI BŪTI VYKDOMA SĄŽININGAI IR TADA GYVENTOJAI NESIBAIMINS. O BAISIAUSIA TAI – KAD GYVENTOJAI PALIEKAMI NUOŠALY. NIEKO NEDERINAMA SU JAIS. JŲ PRIVALOMA TEISĖ – PRABALSUOTI.

    Reply
  2. Burbulas

    Kad renovacija gali ir turi būti spartesnė – sutinku, bet straipsnio autoriai rašo vėjus. Daugiabučių gyventojų šildymo išlaidos Lietuvoje per dešimtmetį tik mažėjo, nes pigo šiluma. Pensijos ir minimalūs atlyginimai didėjo (2011 m buvo 246 eur, 2021 m. – 642 eur.). Įsiskolinimai energetikams už paslaugas mažėja. O kad gatvėje sustabdęs žmogų paklausi „ar ne per brangiai mokate?”, tai tokį atsakymą ir Švedijoje gausi: „aišku per brangiai”.
    Ir dar, autoriaus dėmesiui, nėra tokio „Lietuvos Energetinio instituto”. Yra Energetikos institutas, tačiau labai būtų įdomu rasti ir panagrinėti tyrimą, pagrindžiantį tezę: „Klaipėdoje daugiau nei trečdalis gyventojų negali susimokėti už komunalines paslaugas”, man tokio šaltinio internete aptikti nepavyko. Eilinis feikas? 🙂

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Spyglys

Ugnius Radvila - nebe opozicijos lyderis*

Mes „visi valdantieji norim”, – tokia fraze ketvirtadienį prieš Klaipėdos miesto tarybos posėdį savo pasisakymą iš tribūnos užviršavo opozicijos lyderis ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Politikai pritarė „kosminės kainos“ socialinio būsto statybai

„Net šiurpuliukai per kūną nuėjo: ar tai tiesa, kad skaičiuojamoji vienos kv. metro kaina – virš 4 tūkstančių eurų?”- taip ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Transportas

„Klaipėdos paslaugos” pirks senus tolimojo susisiekimo autobusus

Klaipėdos savivaldybės valdoma UAB „Klaipėdos paslaugos” paskelbė rinkos konsultaciją dėl trijų naudotų tolimojo susisiekimo autobusų pirkimo. Ši bendrovė siekia įsigyti ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Koronavirusas

Šalyje - jau dešimt savivaldybių su nuliniais COVID-19 rodikliais

Trečiadienį Lietuvoje patvirtinti 27 nauji COVID-19 atvejai – šeši žmones užsikrėtė antrą, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Klaipėdoje vienas žmogus susirgo ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Sukčiai prisidengia Lietuvos pašto vardu

Gyventojai perspėjami, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo bandymų apgaulės būdu išvilioti lėšas, prisidengiant Lietuvos pašto vardu. Gyventojams siunčiamos SMS žinutės su ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This