Klaipėdos savivaldybės ketvirtadienį suorganizuoto pasitarimo dėl bendrovės „Kamineros” krovinių terminalas veiklos metu buvo pagarsinta, kad įmonė pagal nustatytus terminus nepateikė triukšmo valymo plano.

Jos vadovai tai aiškina siekiu įsitikinti, ar iš tiesų per pusę milijono kainuosianti 8 metrų aukščio triukšmo slopinimo sienelė duos pageidaujamą efektą. Teigiama, kad papildomi matavimai bus atliekami jau šio mėnesio pabaigoje ir po jų institucijoms bus pateiktas minėtasis planas.

Tuo metu klausimas, ar įmonės krovos metu kyla už jos teritorijos išeinanti tarša, dar lieka atviras.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Triukšminga ir be „Kamineros”?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos apsaugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė informavo, kad vėlyvu paros metu, kai įmonė krovė metalo laužą į laivą atlikus matavimus paaiškėjo, jog leistinos triukšmo normos viršijamos 4-16 decibelų.

Tačiau, anot jos, kompanija nesutinka su tokiais triukšmo matavimo rezultatais.

„Kamineros” krovinių terminalo vadovas Vaidas Intas savo ruožtu informavo, jog įmonė atliko triukšmo matavimus tada, kai nebuvo vykdoma jokio krova ir jie esą parodė, kad jau ir foninis triukšmas iš kitų aplink esančių įmonių, geležinkelio, Karinių jūrų pajėgų teritorijos viršija leistinas normas.

Pasak V. Into, terminale metalo laužo krūvų vietos keičiamos taip, kad jos koncentruotųsi kuo arčiau laivų, stengiamasi vengti naktinio darbo, uostiniai kranai yra elektriniai. Naktinė krova, anot jo, vyksta vieną ar du kartus per savaitę, kai yra atplaukęs laivas.

Kodėl atidėlioja tvoros statybas?

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas savo ruožtu informavo, kad „Kamineros” krovinių terminalas jau praėjusią savaitę turėjo pateikti triukšmo valdymo planą, bet to nepadarė, tik atsirašinėja.

Dėl to, pasak jo, bus pradėta administracinio nusižengimo procedūra. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 600 eurų.

V. Intas tokį delsimą aiškino siekiu įsitikinti, ar 8 metrų aukščio triukšmo izoliavimo siena, kurios statybai jau turimas leidimas, iš tiesų duos pageidaujamą efektą.

„Kadangi Visuomenės sveikatos centras nesutinka su tokiu vertinimu, jog jau ir foninis triukšmas viršija normas, darysime naują tyrimą, birželio 26-28 dienomis kviesimės tą pačią laboratoriją, kurios matavimus jie pripažįsta. Be to, esant nestabiliam ir vandeningam gruntui prie didelio buringumo pasiūlymus teikiantys statybininkai neprisiima rizikos dėl galimos tokio aukščio tvoros griūties. Siekiant garantuoti jos stabilumą, reikėtų ją atramomis tvirtinti ir iš Nemuno gatvės, kas reikštų šios gatvės uždarymą. O tai yra pusės milijono eurų klausimas”, – teigė įmonės vadovas.

Pasak jo, jei nebūtų NVSC pastabos, kad po tvoros pastatymo reikia atlikti papildomus matavimus ir taip ją „apsiginti”, projektą būtų galima pradėti realizuoti.

„Matavimai reikalingi dėl to, kad būtų įsitikinta, ar pastatyta sienelė atitinka projektą”, – savo ruožtu akcentavo R. Grigaliūnas.

V. Into teigimu, galima ir alternatyva – 4 metrų aukščio tvoros statyba Marių gatvėje, kur baigiasi uosto sanitarinė zona. Ten esą efektas būtų geresnis.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Mačiulė tikino, jog ir mokslininkų išvados teigia, kad efektyviausia slopinti triukšmą ties jo šaltiniu.

„Ties Marių gatve būtų nebent pigiau”, – sakė ji.

Pasak V. Into, triukšmo valdymo planas ir atsakymas, kada gali prasidėti tokios sienos statybos, bus pateiktas liepos pradžioje.

Dėl taršos įrodymų nėra?

Pasitarimo metu buvo keliamas klausimas ir dėl galimo taršos sklidimo už terminalo teritorijos kraunant metalo laužą ir durpes.

Smeltės kvartalo gyventoja Jurgita tikino, jog čia gyvena nuo gimimo ir tokios netvarkos čia dar esą niekada nebuvo.

„Skundžiamės, kai nebeįmanoma. Esu tiek prifotografavusi ir prifilmavusi. Braunatės į gyventojų teritoriją ir nieko nenorit daryti. Ta sienelė jau seniai turėjo atsirasti, durpės į namus patenka net per mikroventiliaciją. Kai cementą ar kažką panašaus pradėjote krauti, eina pilkas debesis į mūsų pusę”, – dėstė moteris.

Bendruomenės atstovas Vigilijus Lisauskas savo ruožtu citavo dar 2004 m. dokumentą, pagal kurį tuomet čia veikusi bendrovė Lietuviškų durpių krova turėjo krauti tik fasuotas durpes arba vykdyti uždarą krovą. O dabar, anot jo, nėra tekę matyti, kad „Kaminera” kraunamų durpių krovas dengtų smulkių akučių tinklu, kaip tai esą nurodoma jos taršos leidime.

V. Lisauskas taip pat dėstė, kad įmonė suformuoja 12-15 metrų aukščio metalo laužo krūvas, nors jos turėtų būti tik iki 6 metrų, o nuo tokių aukštų sklinda dulkės į gyventojų pusę.

V. Intas tikino, kad minėtieji 2004-ųjų metų reikalavimai buvo taikomi visai kitoms durpės – anot jo, įmonė dabar krauna 68 proc. drėgnumo durpes, kurių papildomai drėkinti negalima.

„Tas tinklelis nieko neduos, ką tokia perteklinė priemonė duos? Jei matysim, kad viršijame, kokios spalvos norėsime tinklą užtrauksime. O kaip metalo laužą uždengti?” – sakė jis.

Vadovas teigė, kad metalo laužo krūvos yra laistomos, teritorija nuolat šluojama ir prižiūrima.

„Laukiame duomenų iš naujos taršos matavimo stotelės, kurią pastatė Uosto direkcija. Planuose yra įsigyti tokią ir patiems”, – sakė V. Intas.

„Metalo krūvos aukštos dėl to, kad susikoncentruojama prie krantinės, gyventojų labui. Kai tik ateina vasara – prasideda skundai. Siūlėme ir langus pakeisti, bet niekam nieko nereikia. Neturime duomenų, kad metalo laužas dulka. Dėl kietųjų dalelių irgi neturime jokių duomenų. Buvo skundai dėl antracito krovos, nors jis nedulka net paleidus iš didžiausio aukščio. Pastatykime dar miesto matavimo stotelę, o dabar kažką kažkas pamatė”, – kalbėjo „Kamineros” akcininkas, miesto Tarybos narys Arūnas Tuma.

V. Intas savo ruožtu irgi tarstelėjo, jog kone po kiekvienos susitikimo su gyventojais išgirsta siūlymą nupirkti jų namus.

„Bet mes ne bankas”, – teigė jis.   

Aplinkos apsaugos departamento atstovė savo ruožtu informavo, kad paskutinio neplaninio įmonės patikrinimo metu buvo nustatyti tik išleidžiamų nuotekose esančių teršalų viršijimai. Liepos 12 d. bus vykdomas planinis įmonės patikrinimas.