P0

Nuomonės, Svarbu

Klaipėdos sukilimas: Ėgnės ir jo žygio bičiulių atminimui… (4)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2022-01-15


Daugeliui iš mūsų bet kokia istorinė data, net ir itin svarbi šaliai, pripažinkim, dažniausiai yra tik sausas faktas su dar nuo mokyklos laikų įsiminta data.

Tačiau tas pats istorinis faktas, jeigu jis kaip nors konkrečiai susijęs su mūsų pačių atsiminimais, nekalbant jau apie dalyvavimą svarbių šaliai istorinių virsmų procese, įgauna visiškai kitą, emocinę, asmeninę ir todėl labai brangią prasmę.

Šeštadienį pagerbtas žuvusiųjų Klaipėdos sukilime atminimas. Palmiros Mart nuotr.

Socialiniuose tinkluose iki šiol netilstančios aštrios diskusijos dėl sausio 13-osios dienos minėjime vykusių dalies žmonių protestų dėl to ir nerimsta, kad didžioji dalis lietuvių ne tik pamena prieš 31 metus vykusius įvykius, bet vienaip ar kitaip patys juose dalyvavo. Užtat švilpimą, trypimą ir pyktį, nukreiptą prieš dabartinę valdžią, daugelis priėmė ne tik kaip nepagarbos žuvusiesiems ženklą, bet ir kaip asmeninį savo jaunystės ar vaikystės išgyvenimų įžeidimą.

Tačiau šįkart kalba ne apie tai, o apie kur kas senesnį istorinį įvykį, nutikusį Klaipėdos krašte viduržiemy prieš 99 metus.

Prisipažinsiu, ilgą laiką 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo data man irgi buvo tik dar vienas iš daugelio svarbių Lietuvos istorinių faktų.

Tačiau štai jau keletą pastarųjų metų ši diena man asmeniškai reiškia kur kas daugiau.

Apie tai, kad šioje karinėje operacijoje kartu su kitais jaunais Lietuvos šauktiniais dalyvavo ir mano močiutės Onos Rimkienės- Šveikauskaitės brolis Ignas Šveikauskas, sužinojau neseniai – vos prieš šešerius metus ir, kaip neretai nutinka, visai atsitiktinai.

Tąsyk su kolege Adele rinkome medžiagą mūsų bendrai prisiminimų knygelei apie 1949 metais Salantuose vykusį vadinamosios pyliavų bylos teismą. Laimei, tada dar spėjau pakalbinti savo a.a. tetą Petrutę Dobrovolskienę, kurios pasakojimas ir sudaro didžiąją dalį knygelės „Išdraskytų lizdų gandrai: pyliavų bylos pėdsakais” prisiminimų.

Teta, su jai būdingu žemaitišku humoru pasakodama gana smagias jos pačios gimimo aplinkybes, lyg tarp kitko paminėjo savo dėdę Igną Šveikauską. Pasirodo, jis turėjo būti jos krikštatėvis, tačiau į krikštynas nespėjo grįžti, nes buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo 1923 metų Klaipėdos karinėje operacijoje.

Kad ir kiek prašiau tetos daugiau papasakoti apie šį mane labai sudominusį faktą, ji, deja, nieko daugiau apie tai nežinojo.

Visgi apie patį dėdę Igną Šveikauską, kurį visi giminėj vadino Ėgne, papasakojo šiek tiek daugiau.

Panašu, jog vokiečių mano močiutės brolis nemėgo nuo tų jam įsimintinų 1923-ųjų.

Ėgnė, ne paslaptis, su bičiuliais mėgdavo užsukti į Bajorų karčemą. 1939 metais Hitleriui atplėšus Klaipėdos kraštą, minėtoji karčema atsidūrė ties Trečiojo Reicho ir Lietuvos rubežiumi.

Vieną vakarą, matyt, nuo alaus jau apšilęs karštakošis Ėgnė dėl kažko kibo į atlapus čia atklydusiam vokietukui. Dabar galima tik spėlioti, ar užkietėjęs žemaitis tik nebus anam priminęs, kam iš tiesų priklauso Klaipėdos kraštas ir paraginęs atėjūną grįžti ten, iš kur atėjus.

Kaip ten bebuvę, tačiau tąsyk Ėgnė už prikultą vokietuką atsipirko, atsėdėjęs dvi paras daboklėje.

Tačiau kilus Antrajam pasauliniam karui, vokiečiai Igno Šveikausko nepasigailėjo – sušaudė. Už ką konkrečiai, deja, teta Petrutė sakė nežinanti: giminėj šis faktas buvo apgaubtas paslapties skraiste.

Ar galėjo tam turėti įtakos ir jo dalyvavimas 1923-ųjų metų Klaipėdos karinėje operacijoje – belieka tik spėlioti.

Užtat man šie tolimi Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiai nuo tada ne tik labai priartėjo, atskirti vos trijų giminės kartų, bet ir tapo nuspalvinti brangaus emocinio atminimo.

Ir po 99 metų, 2022-ųjų sausio 15- ąją, kartu su kitais susirinkusiais prie paminklo sukilimo žuvusiems atminti giedodama „Tautišką giesmę”, aš mąsčiau ne tik apie Ėgnę, bet ir apie jo bičiulius, man nepažįstamus jaunus Lietuvos kareiviukus, tada, prieš beveik 100 metų, mums iškovojusius teisę gyventi laisvoje lietuviškoje Klaipėdoje.


    2022-01-15

    4 komentarai “Klaipėdos sukilimas: Ėgnės ir jo žygio bičiulių atminimui…”

    1. AvatarSapiega (IP: 86.100.10.45)

      Žavi istorija.

    2. AvatarVirginija Jurgilevičienė (IP: 86.100.115.25)

      Prisiminiau vieną pasakojimą, kurį girdėjau dar sovietinėje Klaipėdoje. Klaipėdietis pasakojo kaip tarpukario Klaipėdoje linksmindavosi jaunimas. Vienoje iš kavinių, kuri buvo Manto gatvėje, dažnai kildavo muštynės tarp lietuvaičių ir vokietuku. Pagrindinis kovos įrankis buvo kėdės. Savininkas jas pritvirtino prie grindų, kad negalima būtų pakelti. Perskaičiusi apie jūsų giminaičio muštynes, manau, kad Klaipėdos krašte tai buvo įprasta bendravimo kultūra.

      • Avatarklp (IP: 78.62.21.242)

        Iš vietinių gyventojų perspektyvos tai buvo okupacija. Ir objektyviai, toks vertinimas labiau adekvatus nei propagandinis patriotizmas.

      • Avatar@klp (IP: 82.135.223.37)

        Okupacija ko?
        Kieno buvo Klaipėda tuo metu? Prūsijos? Tuo metu ten buvo Prancūzijos kariuomenė.
        Tai čia kaip pažvelgsi, bet kas vietinių atžvilgiu galėjo atrodyti kaip okupacija arba kaip išvadavimas, bet prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos atrodo vienintelis logiškas sprendimas tuo metu. Galbūt ir be “sukilimo” būtų pasiektas tas pats politinis sprendimas, bet niekas to dabar nežino. Faktas, kad lietuvių buvo virš 50%. Ir dar didelė dalis “klaipėdiškių”, kurie norėjo likti kaip Vatikanas turbūt 😀

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt