Augant pačios įvairiausios informacijos bei dezinformacijos ir propagandos srautams, kurių ypač padaugėjo Rusijai užpuolus Ukrainą, atskirti teisingus, nesuklastotus faktus jau tampa sunku ne tik paprastiems piliečiams, bet ir naujienas kuriantiems bei su faktais dirbantiems žurnalistams. Jiems pagelbėti skirtas trečiadienį vykęs seminaras, kuriame paaiškėjo, jog pasitikrinti, ar, tarkim, nėra suklastotos pateikiamos nuotraukos bei vaizdo įrašai, veltui gali ne tik žurnalistai, bet ir smalsūs piliečiai.

Prieš Lietuvą nukreiptų, dezinformacinių pranešimų šalies tarnybos 2020 metais fiksavo 3,5 tūkst. unikalių atvejų, o jau 2021 metais tokių atvejų buvo daugiau nei 5 tūkst.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Konstantino Rečkovo, pastaruosius penkerius metus dezinformacija arba neigiama informacija apie Lietuvą nuosekliai auga, tai rodo jų atlikti tyrimai.

Pagrindiniai šių atakų naratyvai yra šie: Lietuva yra nedemokratinė, fašistinė, silpna valstybė, NATO provokuoja Rusiją/Baltarusiją, NATO kelia grėsmę Lietuvos saugumu, Lietuva nepagrįstai kišasi į kitų šalių reikalus ir pan.

Per pastaruosius dvejus metus, pasak analitiko, tarp Lietuvai priešiškų jėgų skleidžiamos dezinformacijos ne tik išliko, bet ir sustiprėjo prieš NATO nukreipti propagandiniai pranešimai.

Lyginant šių metų paskutinius mėnesius – vasarį ir kovą – vasarį fiksuoti 365 unikalūs atvejai, kovo mėnesį – 374. Jų skaičius, lyginant su analogiškais praėjusių kelių metų mėnesiais, pastebimai išaugo.

„Kovo mėnesį tarp sričių, kurios tapo neigiamos, vyrauja gynyba, o visiškai dominuojanti tema yra karas Ukrainoje, kuri aiškiai siejasi su gynyba”, – regionų žurnalistams skirtame seminare kalbėjo K. Rečkovas.

Jis išskyrė tris pagrindines auditorijas, kurioms skirta priešiška Rusijos ir Baltarusijos propaganda: Vakarų auditorija, Rytų auditorija ir Lietuvos auditorija, kurioms komunikuojama, naudojant skirtingas temas ir akcentus.

Pirmuoju atveju stengiamasi įtikinti neginti „silpnos”, „nevakarietiškos”, „nacionalistinės” Lietuvos, Rytų auditorijai pabrėžiama „skriaudžiamų” rusakalbių padėtis Lietuvoje, naudojamas lietuviai- rusofobai naratyvas, keliamos teritorinės pretenzijos ir kt.

Tuo metu Lietuvai skirtos žinutės nukreiptos į raginimą išstoti iš NATO ir ES, pabrėžiant, kad Lietuvos esą niekas negins ir pan., o pastaruoju metu jau net ir atvirai grasinama.

Propagandos metodai, pasak pranešėjo, išlieka tie patys – manipuliavimas istoriniais faktais ir jų interpretavimas („mūsų istorija bendra”, „mes esame broliai”, sovietmečio idealizavimas ir kt.), kuriamos atvirai melagingos naujienos, sutrikdomos patikimų informacinių naujienų platformos, pakeičiamas jų turinys, kuriamos naujos dezinformacinės platformos, melagienos skleidžiamos per socialinius tinklus ir pan.

Tuo metu internetinio portalo „Delfi” faktų tikrinimo kanalo „Melo detektorius” redaktorė Aistė Meidutė seminaro dalyviams pristatė konkrečius įrankius faktų patikimumui tikrinti, kuriais savo kasdieniame darbe naudojasi ir minėto portalo žurnalistai.

Beje, daugeliu iš jų, pvz., „In VID We Verify” plėtiniu nemokamai gali naudotis ne tik žurnalistai, bet ir visi smalsūs piliečiai, kurie nori pasitikrinti, ar, tarkim, pateikiamos nuotraukos bei vaizdo įrašai nėra suklastoti. Taip pat patogūs faktų tikrinimo įrankiai yra „Yandex”, „Google Len” ir kt.

Pasak vienos iš seminaro organizatorių, „Delfi” verslo vystymo vadovės Ievos Ivanauskaitės, siekiant pažaboti padidėjusios dezinformacijos srautus bei didinti visuomenės skaitmeninį atsparumą, sukurta akademinės bendruomenės, žiniasklaidos organizacijų bei nepriklausomų žurnalistų iniciatyva DIGIRES. Jos uždavinys – aptikti, analizuoti ir užkardyti dezinformacijos veiklą Lietuvoje ir už jos ribų bei panašių mokymų pagalba ugdyti kritiškai mąstančią, dezinformacijai atsparią visuomenę.