Kaip elgiamės su jūra, taip elgiamės su savo ateitimi. Tokia mintis nuskambėjo „Klaipėda Manifesto“ konferencijoje, kurios dalyviai pabrėžė mėlynosios ekonomikos svarbą kovojant su klimato kaita ir siekiant sumažinti savo energetinę priklausomybę.

Kultūros fabrike surengtoje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ rugsėjo 15-16 d. būrėsi politikos formuotojai, verslo atstovai, mokslininkai, akademikai ir žmonės, besidomintys mėlynąja ekonomika. Pranešėjai vieningai sutarė, kad kaip niekad svarbu skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.

Daug dėmesio skirta atsinaujinančios energetikos temai – vėjo parkų vystymas jūroje yra vienas Europos Sąjungos prioritetų. Tai būdas mažinti šalių priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir skatinti švarius energijos gamybos būdus.

Išsamiai aptartos ir kitos glaudžiai su mėlynuoju proveržiu susijusios temos: kibernetinis saugumas, skaitmenizacija ir jūrinės technologijos, jūriniai startuoliai, investicijos regione, jūros gėrybių gamyba ir prekyba.

„Klaipėda Manifesto“ konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad didžiulį potencialą vystant jūrinę pramonę turi ne tik Klaipėda ir čia veikiantys verslai. Jūrinės valstybės statusas atveria naujus verslo, inovacijų ir tyrimų galimybes visos Lietuvos ir įvairiausių sektorių atstovams.

Europos dėmesys

2021 metais Europos Komisija išleido komunikatą, pabrėžiantį, kad mėlynoji ekonomika gali tapti idėjų ir inovacijų terpe bei prisidėti prie planetos saugojimo ateities kartoms.

Vasarį Ukrainoje prasidėjęs karas, kaip ir COVID–19 pandemija, pasėjo nerimą, kad ambicingus ES žaliosios energetikos planus, tokius kaip palaipsnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, teks padėti į šalį. Tačiau EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, Rusijos agresija Ukrainoje tik sustiprino ES ryžtą laikytis žaliojo kurso.

„Dabar mes netgi kalbame apie dar ambicingesnius žaliosios energetikos planus“, – sakė M. Vaščega. Vėjo energetikos jūroje plėtra turėtų vykti sparčiau, ES valstybėms narėms jau pradėjus dairytis jėgainėms tinkamų vietų.

M. Vaščega pabrėžė, kad karas Ukrainoje kaip tik lėmė didesnį ES dėmesį vėjo, saulės energetikai. Šią savaitę paskelbta ir 3 mlrd. eurų vandenilio banko iniciatyva, skirta mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro didinant atsinaujinančio vandenilio gamybą Europoje.

Klaipėda yra puikus pavyzdys, kaip siekti ambicingų tikslų, mažinti energetinę priklausomybę ir vystyti žaliąją energetiką. 2015 metais Klaipėdoje prisišvartavęs „Independence“ terminalas prisidėjo prie stiprios suskystintų gamtinių dujų specialistų bendruomenės kūrimo ir padėjo pamatus Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Be to, jau kitais metais vyks tarptautinis aukcionas vėjo jėgainių jūroje statytojui pasirinkti – Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW vėjo jėgainių parką.