Ką turi žinoti darbdavys, norintis tvarkyti vaizdo ir garso duomenis darbuotojų darbo vietose?

Konsultacijos

Laurynas Žižys, Lietuvos banko vyriausiasis teisininkas
2023-02-20

Komentarų: 1

Sisteminis ir automatizuotas konkrečios erdvės stebėjimas naudojant optines arba audiovizualines priemones, daugiausia turto apsaugos tikslais arba siekiant apsaugoti asmens gyvybę ir sveikatą, tapo svarbiu šių laikų reiškiniu. Vaizdo stebėjimo kameras dabar turi daugumą darbdavių. Tačiau jie neretai net nesusimąsto apie savo darbuotojų teises ir filmuoja juos įvairiuose vykdomų veiklų (funkcijų) veiklos procesuose.

clearview-communications.com nuotr.

Pirmiausia vaizdo stebėjimui turi būti nustatytas konkretus tikslas, kuris neturi prieštarauti įstatymams bei kitiems teisės aktams. Šis tikslas turi būti pakankamai rimtas, kaip, pavyzdžiui, stebėjimas vaizdo kameromis siekiant užtikrinti darbų saugą. Nusistačius šį konkretų tikslą vaizdo kameromis surinkti duomenys nebegalėtų būti naudojami kitu tikslu (pavyzdžiui, tokių duomenų nebus galima panaudoti siekiant įprastai įvertinti darbuotojo atliekamų darbo funkcijų kokybiškumą, efektyvumą ir pan.).

Taip pat darbdavys privalo turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Įprastai darbdaviai siekia gauti darbuotojų, kurie patenka į vaizdo kameromis stebimą lauką sutikimus dėl jų vaizdo stebėjimo, tačiau „sutikimas“ darbo santykių kontekste nebus laikomas tinkamu teisiniu pagrindu dėl galios disbalanso (darbdavys yra laikomas stipresniąja šalimi). Todėl esant teisiniam ginčui, toks duomenų tvarkymo pagrindas bus laikomas netinkamu. Paprastai vaizdo stebėjimas vykdomas remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga – savo teisėtų interesų siekimu.

Trečia, teisėtas interesas turi būti realus ir aktualus (t. y. tai negali būti fiktyvus arba hipotetinis interesas). Stebėjimo galima imtis tuomet, kai iš tikrųjų įvyksta (įvyko) nelaimė, pavyzdžiui, anksčiau buvo padaryta žala arba įvyko rimti incidentai.

Atsižvelgiant į atskaitomybės principą, duomenų valdytojams (šiuo atveju – darbdaviams) būtų patartina dokumentuose aprašyti atitinkamus incidentus (data, pobūdis, finansiniai nuostoliai) ir susijusius teisėsaugų tyrimus. Šie dokumentais patvirtinti interesai gali būti patikimas teisėto intereso buvimo įrodymas.

Ketvirta, turi būti nustatytas tokių duomenų saugojimo laikotarpis.

Vaizdo įrašas, net ir esant teisėtam pagrindui, negali būti saugomas neribotą terminą.

Svarbu pažymėti, kad pagal BDAR 47 konstatuojamąją dalį teisėto intereso buvimą reikia atidžiai įvertinti. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į pagrįstus duomenų subjekto (fizinio asmens) lūkesčius tuo metu, kai tvarkomi jo asmens duomenys. Kalbant apie sisteminę stebėseną, pažymėtina, kad duomenų subjekto ir duomenų valdytojo (pvz., darbdavio, paslaugų teikėjo) santykiai gali iš esmės skirtis ir turėti įtakos pagrįstiems duomenų subjekto lūkesčiams, kuriuos jis gali turėti. Pagrįstų lūkesčių sąvoka turėtų būti aiškinama remiantis atitinkamais subjektyviais lūkesčiais. Iš tiesų, lemiamas kriterijus turi būti susijęs su tuo, ar objektyvi trečioji šalis galėtų pagrįstai tikėtis ir daryti išvadą, kad ji bus stebima šioje konkrečioje situacijoje.

Pavyzdžiui, darbuotojas dažniausiai nesitiki, kad darbdavys jį stebės darbo vietoje. Lygiai taip pat negalima pagrįstai tikėtis, kad stebėsena bus vykdoma sanitarinėse arba pirties patalpose, nes tokių vietų stebėsena reiškia rimtą duomenų subjekto teisių apribojimą. Duomenų subjektai pagrįstai tikisi, kad tokiose vietose stebėjimas vaizdo kameromis nebus vykdomas. Kita vertus, banko klientas gali tikėtis, kad jis bus stebimas banke arba prie bankomato.

Teisės doktrinoje aiškiai pasisakoma, kad duomenų subjektai tikisi, kad, pavyzdžiui, tualetuose ar jų prieigose jie nebus stebimi. Stebėjimas vaizdo kameromis, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, tokiu atveju nebūtų proporcingas (Guidelines 3/2019 on processing of personal data through video devices, adopted on 29 January 2020 by European Data protection Board, paragraphs 37-39).

Taigi, darbdavys įgyvendinęs šiuos reikalavimus ir tinkamai pranešęs darbuotojams apie jų stebėjimą vaizdo kameromis turi būtinai paaiškinti, kodėl patalpos yra filmuojamos ir kodėl to reikia darbdavio interesams įgyvendinti.

Asmens duomenų tvarkymo ypatumus Lietuvos Respublikoje nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Jo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tvarkant vaizdo ir (ar) garso duomenis darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, tvarkant asmens duomenis, susijusius su darbuotojų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėsena, šie darbuotojai apie tokį jų asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu pateikiant BDAR 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją.

EUROPINĖS PRAKTIKOS PAVYZDYS

Žemutinės Saksonijos (Vokietija) federalinės žemės duomenų apsaugos komisaras (LfD) skyrė 10,4 mln. dydžio eurų baudą bendrovei Notebooksbilliger.de AG. Bendrovė mažiausiai dvejus metus stebėjo savo darbuotojus vaizdo priemonėmis (CCTV), neturėdama tam teisinio pagrindo. Neteisėtai įrengtos kameros, be kita ko, buvo įrengtos darbo vietose, prekybos salėse, sandėliuose ir bendro naudojimo patalpose.

Bendrovė teigė, kad įrengtų vaizdo kamerų ir paties filmavimo tikslas – užkirsti kelią nusikaltimams, juos išaiškinti ir stebėti prekių judėjimą sandėliuose. Tačiau, norėdama užkirsti kelią vagystėms, įmonė pirmiausia turi apsvarstyti švelnesnes priemones (pvz., atsitiktinius rankinių patikrinimus išeinant iš patalpų). Be to, vaizdo stebėjimas siekiant nustatyti nusikalstamas veikas yra teisėtas tik tuo atveju, jei yra pagrįstų įtarimų dėl konkrečių asmenų. Tokiu atveju gali būti leistina ribotą laiką juos stebėti kameromis. Tačiau Notebooksbilliger.de vaizdo stebėjimas neapsiribojo nei tam tikru laikotarpiu, nei konkrečiais darbuotojais. Be to, daugeliu atvejų vaizdo įrašai buvo saugomi 60 dienų, t. y., daug ilgiau, nei buvo būtina.

„Šiuo atveju susiduriame su rimtu vaizdo stebėjimo darbo vietoje atveju, – teigė minėtos Žemutinės Saksonijos federalinės žemės duomenų apsaugos tarnybos vadovė Barbara Thiel. –  Įmonės turi suprasti, kad intensyviai stebėdamos vaizdo kameromis jos masiškai pažeidžia savo darbuotojų teises”.

Netgi tariamas atgrasomasis vaizdo stebėjimo poveikis, apie kurį nuolat kalbama, nepateisina nuolatinio ir neprovokuojamo kėsinimosi į darbuotojų asmenines teises.

„Jei taip būtų, įmonės galėtų neribotai plėsti stebėjimą. Tačiau darbuotojai neprivalo atsisakyti savo asmeninių teisių vien dėl to, kad darbdaviui kyla bendras įtarimas”, – sakė B. Thiel.

Vaizdo stebėjimas yra ypač intensyvus kėsinimasis į asmens teises ir jo privatumą, nes juo teoriškai galima stebėti ir analizuoti visą asmens elgesį. Remiantis Vokietijos Federalinio darbo teismo praktika, dėl to nukentėjusieji gali jausti spaudimą elgtis kuo nepastebimiau, kad nebūtų kritikuojami ar baudžiami už skirtingą elgesį.

Nuo neteisėto vaizdo stebėjimo nukentėjo ir Notebooksbilliger.de klientai, nes kai kurios vaizdo kameros buvo nukreiptos į prekybos salėje esančias sėdimąsias vietas. Vietose, kuriose žmonės paprastai praleidžia ilgesnį laiką, pavyzdžiui, norėdami išsamiai išbandyti siūlomą įrangą (pvz., tokius baldus kaip foteliai, sofos, lovos ir pan.), taikomi didesni privatumo standartai. Tai ypač pasakytina apie poilsio zonas, kurios akivaizdžiai skirtos asmenims atsipalaiduoti, padaryti darbo pertrauką ar pan. Todėl šiais atvejais Notebooksbilliger.de vykdomas vaizdo stebėjimas nebuvo proporcingas.

Ši 10,4 mln. dydžio eurų bauda yra didžiausia bauda, kurią iki šiol Žemutinės Saksonijos federalinė žemės tarnyba skyrė pagal BDAR. Pagal BDAR priežiūros institucijos gali skirti iki 20 mln. eurų dydžio baudas arba iki 4 proc. visos bendrovės metinės pasaulinės apyvartos (priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė). Notebooksbilliger.de paskirta bauda dar nėra įsigaliojusi. Bendrovė vykdomą vaizdo stebėjimą susitvarkė pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir tai įrodė Žemutinės Saksonijos federalinei žemės tarnybai (LfD Lower Saxony).

1 Comment

  1. R

    O ką turi žinoti savivaldybė , kuri pastatė A juotų kameras? Yra švelnesnių priemonių , kaip kas kart vykdomi reidai. Kas išrašys savivaldybei daugiamilojoninę baudą?

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Organizacijos elektroninio pašto ataka kaip sukčiavimo būdas: kaip laiku jį pastebėti

Įmonės el. pašto ataka (BEC – angl. Business Email Compromise/CEO fraud) dažniausiai apibūdinamas kaip nusikaltėlių naudojamas metodas, kai įmonės darbuotojas, ...
2023-03-05
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Ar darbuotojai turi teisę į privatumą darbe?

Dėl naujų technologijų, pasikeitusių darbdavių ir darbuotojų santykių, pakito ir stebėjimo metodai, būdai bei apimtis – ne tik darbo vietoje, ...
2023-02-17
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Ar darbdaviai turi priemonių apsaugoti komercines paslaptis?

Praktikoje sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ dažnai yra vartojamos kaip sinonimai, tačiau šių informacijos rūšių santykis ir atribojimas yra ...
2023-02-13
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This