P0

ELTA

Petras Gražulis sulaužė Seimo nario priesaiką

Viktorija Smirnovaitė, Martyna Pikelytė, Jadvyga Bieliavska, Augustė Lyberytė (ELTA)
2023-12-05


Konstitucinis Teismas (KT) antradienį priėmė išvadą, kad Gargžduose išrinktas parlamentaras Petras Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Ši KT paskelbta išvada Seimui leis spręsti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo.

Petras Gražulis. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – antradienį teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.

„Šiuo veiksmu (…) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.

Išsakydami tokio sprendimo argumentus, KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją, Seimo valia gali būti reiškiama tik patiems parlamentarams posėdžio metu balsuojant už atitinkamus teisės aktus. Tuo metu, KT vertinimu, P. Gražulis sąmoningai balsavo du kartus, tokiu būdu išreikšdamas ne tik savo, bet ir kito Seimo nario valią.

Po išvados paskelbimo, paneigdami paties parlamentaro išsakytą argumentą, kad mygtuką jis paspaudė netyčia, KT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Seimo nario Lino Jonausko darbo vieta balsavimo metu nebuvo tuščia, Seimo narys dalyvavo posėdyje. Tačiau iš posėdžio vaizdo įrašo matoma, kad pats L. Jonauskas balsavime nedalyvavo ir pulto nelietė. Taip pat matyti, kad šalia jo sėdintis P. Gražulis kaire ranka „atlieka nenustatytą veiksmą“ prie kolegos pulto.

„Atsižvelgiant į (…) darytina išvada, kad tik Seimo narys Petras Gražulis galėjo paspausti Seimo nario Lino Jonausko balsavimo pulto mygtuką“, – argumentus išsakė G. Goda.

KT teisėjas Aurelijus Gutauskas patikino, kad net ir vienkartinis balsavimas reiškia atstakomybę prieš tautą ir valstybę.

„Šis žingsnis, balsuojant už kitą Seimo narį, būnant šalia jam pačiam ir ignoruojant, kad tas Seimo narys sėdi šalia ir vis dėlto išreikšti savo valią, buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Net ir vienkartinis balsavimas suponuoja Seimo nario atsakomybę prieš tautą, prieš valstybę ir tas laikymasis Konstitucijos nuostatų privalo būti bet kokiu atveju“, – po išvados paskelbimo žurnalistams komentavo KT teisėjas Aurelijus Gutauskas.

Ši KT išvada yra galutinė ir neginčijama.

Pats parlamentaras teisėjams išeinant iš posėdžių salės apgailestavo į išvados klausymą neatsinešęs švęsto vandens ir teigė, kad teisėjai turintys „piktųjų dvasių“.

Buvęs parlamentaras teisėjas Stasys Šedbaras nuo sprendimo nusišalino.

Seimas apkaltą parlamento nariui P. Gražuliui pradėjo ir į KT kreipėsi šių metų birželio mėnesį.

Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d. Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.

ELTA primena, kad 2022 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Seimo narys P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Valdantieji yra pasiruošę balsuoti už parlamentaro Petro Gražulio pašalinimą iš Seimo, sako „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius. Pasak jo, tokiam sprendimui reikalingi 85 parlamentarų balsai jau yra užtikrinti.

„Laisvės frakcija vieningai balsuos už mandato panaikinimą. Reikia iš viso 85 Seimo narių, kad būtų panaikintas mandatas ir mano žiniomis, šitas skaičius yra sutartas ir užtikrintas. Gražuliui atėjo galas Seime. (…) Labai džiaugiuosi šiandien tokiu Konstitucinio Teismo sprendimu“, – žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.

„Mano vertinimu, balsavimas Seime nėra kažkoks pokštas ar linksmas nuotykis. (…) Jei mes laikome vieną mygtuką ne šiurkščiu pažeidimu, o tiesiog kažkokiu papokštavimu, tai taip papokštavus didelei Seimo narių grupei bus iškreipta Seimo valia“, – pažymėjo jis.

Visgi liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymi, kad pirmiau reikia sulaukti, kad šis klausimas atsidurtų Seimo salėje. Mat, pasak politiko, P. Gražulis Seimo nario mandato dar gali atsisakyti pats. Tokiu atveju P. Gražulis išvengtų draudimo 10 metų kandidatuoti į Seimą.

Bet kuriuo atveju, akcentavo E. Gentvilas, KT sprendimas jau tapo aiškiu precedentu ateičiai.

„Net ir vienkartinis balsavimas, atimant kitam Seimo nariui teisę išreikšti savo nuomonę, yra šiurkštus priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas. Visi būsimų Seimų nariai turės žinoti, kad taip negalima elgtis. Konstitucinė doktrina suformuluota“, – sakė E. Gentvilas, pažymėdamas, kad jo atstovaujama frakcija veikiausiai balsuos už mandato panaikinimą P. Gražuliui.

Konservatorių frakcija Seime taip pat turėtų palaikyti iniciatyvą pašalinti P. Gražulį iš Seimo.

„Dar neturėjom aptarimo, bet nujaučiu balsavimą ir kryptį“, – žurnalistams parlamente sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, P. Gražulis balsuodamas už kitus kolegas elgėsi piktybiškai, todėl KT sprendimas yra sveikintinas.

„Faktas, kad (P. Gražulis – ELTA) yra susipažinęs su galiojančiomis normomis, tai netyčiniu žingsniu negali pavadinti. Į tai dėmesį atkreipė ir Konstitucinis Teismas“, – pridūrė G. Landsbergis.

Tuo metu Seimo opozicinių frakcijų seniūnai neturi vieningos nuomonės dėl jo mandato panaikinimo. Seimo opozicinių „valstiečių”, „darbiečių”, Demokratų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės vadovai nežada teikti kažkokių rekomendacijų dėl balsavimo, teigdami, kad per slaptą balsavimą kiekvienas Seimo narys asmeniškai galės apsispręsti. Tuo tarpu Seimo socialdemokratai leidžia suprasti, kad palaikytų P. Gražulio pašalinimą iš parlamento.

Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, slaptas balsavimas – tai ypatinga procedūra, kai kiekvienas Seimo narys balsuoja taip, kaip galvoja.

„Nemanau, kad čia turėtų būti bendri frakcijų sprendimai, pats jau pavadinimas pasako, kad tai yra slaptas balsavimas. Kiekvienas Seimo narys yra prisiekęs Konstitucijai, yra išrinktas tautos atstovas. Tikrai nebus rekomendacijos, kaip balsuoti frakcijos nariams”, – Eltai sakė A. Norkienė.

Pasak jos, P. Gražulio veiksmus, ar jis balsavo už kitą Seimo narį, svarstė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

„Manęs neįtikino faktai ir filmuota medžiaga, kad jis tą padarė. Konstituciniam Teismui gal aiškiau matosi”, – svarstė A. Norkienė.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė sako, kad šios grupės nariai greičiausia nedalyvaus balsavime.

„Manau, kad turi būti taikomi vienodi standartai visiems Seimo nariams. Jau buvo tokių faktų, kai parlamentarai registravosi už kitą kolegą. Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo P. Gražulio veiksmus, tačiau, mano vertinimu, įrodymų nepakanka, kad jis būtų pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs Seimo nario priesaiką”, – sakė R. Tamašunienė.

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, Seimo etikos sargams tikrai nebuvo aišku, ar P. Gražulis paspaudė balsavimo mygtuką už kitą Seimo narį.

„Gal Konstitucinis Teismas rado kitų motyvų?”, – svarstė jis.

Pasak parlamentaro, Seimo „darbiečiai” tikriausia neturės kažkokios bendros nuomonės balsuojant dėl apkaltos P. Gražuliui.

„Matyt, bendros nuomonės frakcijoje neformuosime. Frakcijos nariai laisvi bus patys pasirinkti kaip balsuoja. Jeigu dalyvausime balsavime, tai kažkokios bendros nuomonės neformuosime, tuo labiau, kad neturėjome dar diskusijos frakcijoje”, – Eltai sakė V. Fiodorovas.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos” irgi dar nesvarstė KT sprendimo dėl P. Gražulio.

„Frakcijoje dar nesame aptarę šio KT sprendimo. Iki šiol svarstant P. Gražulio apkaltos klausimą balsuodavome laisvai. KT paskelbus sprendimą, manau, kad frakcijoje turėsime diskusiją ir tikėtina, kad daugiau frakcijos narių palaikys apkaltą. Tačiau, kadangi tai slaptas balsavimas, jokia frakcijų bendra pozicija neturi prasmės, nes galiausia žmogus balsuos pagal savo sąžinę”, – Eltai sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojas Linas Kukuraitis.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė labai rimtai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą ir jo nekvestionuoja.

„Seimo narys turi atsakyti už savo veiksmus, kokie jie bebūtų”, – sakė R. Budbergytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako jau ketvirtadienį Seimui teiksianti nutarimo projektą dėl P. Gražulio apkaltos datos

„Manyčiau, kad dar kitą savaitę galėsime pradėti apkaltos procesą Seime“, – nurodė ji.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, būtų logiška, kad Seimas pirmiau priimtų sprendimus, remdamasis KT išvadomis dėl P. Gražulio balsavimo už kitą parlamento narį.

„Logiška, būtų, kad pirmiausiai Seimas apsispręstų dėl šios apkaltos, nes ir Seime kreipimasis į Konstitucinį Teismą buvo anksčiau. Pagal terminus, tai būtų logiškiausia“, – teigė parlamento vadovė.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama


    2023-12-05

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt