Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-09 |
Klaipėdos teismui teko gilintis į užsienietės santykius su Lietuvoje registruotu banku „Revolut“. Gavusi du pavedimus moteris netrukus pastebėjo, kad pinigai iš sąskaitos dingo. Ėmusi aiškintis, kas įvyko, ji išgirdo, kad pati yra nukentėjusioji sukčiavimo byloje, o pervesti pinigai banko sprendimu buvo grąžinti jų siuntėjams.
Sandoriai per „Revolut“ įvyko 2024 m. sausio–vasario mėnesiais. Bylos duomenimis, ne Lietuvos pilietė į savo sąskaitą „Revolut“ banke gavo du mokėjimus: 2024 m. sausio 31 d. jai buvo pervesta 6 500 eurų suma, o 2024 m. vasario 1 d. moteris sulaukė dar 9 000 eurų iš kito asmens. Netrukus, tą pačią vasario 1 d., moteris pastebėjo, jog yra apribota prieiga prie jos sąskaitos. Verslininkė pavedė darbuotojams išsiaiškinti situaciją, tad jie per „Revolut“ programėlę nusiuntė keletą paklausimų ir jau kitą dieną prieiga prie sąskaitos buvo atkurta.
Kaip teisme nurodė moteris, 2024 m. vasario 8 d. staiga prieiga vėl buvo apribota. Šįkart sąskaita naudotis ji negalėjo iki kovo 4 d. Dar po dviejų parų moteris išvydo, kad be jos iniciatyvos buvo atlikti du mokėjimai iš jos sąskaitos ir paskutinės dvi gautos sumos tiesiog dingo.
„Revolut“ atstovai ne iškart atsakė, kas įvyko. „Banko atstovai kelis kartus keitė savo paaiškinimus, kol galiausiai, pareiškus pretenziją, 2025 m. balandžio 11 d. atsakė, kad tapau kriptovaliutų sukčiavimo auka, o neautorizuotos mokėjimo operacijos iš tiesų nėra lėšų gavėjo, mokėtojo ar mokėjimo paslaugų teikėjo inicijuota mokėjimo operacija. Tai buvo mokėjimo nurodymo atšaukimas pagal trečiųjų šalių, nukentėjusių nuo sukčiavimo, pateiktą prašymą“, – teismui nurodė sąskaitos savininkė.
Pati verslininkė neslėpė pasipiktinimo, kad lėšos iš pradžių buvo įskaitytos į sąskaitą, o netrukus, bankui nieko nepranešus, tiesiog dingo. Bankas nė nesikreipė į ją su prašymu grąžinti lėšas, nieko nepaaiškino. Moteris nurodė teismui, kad dėl to ne tik patyrė žalą, bet ir prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos bei padengti bylinėjimosi išlaidas.
Moteris teigė, kad jei išties būtų vykdoma baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, ji turėtų būti informuota apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, kurio metu gali būti taikomas sąskaitos areštas. Tačiau, anot pinigų sulaukusios ir jų netekusios moters, jokia informacija apie galimai nusikalstamą veiką jai nebuvo pateikta.
Užsienietė nurodė, kad dalykinius santykius ji užmezgė tiesiogiai su Lietuvoje registruotu banku, lėšos yra apdraustos Lietuvos indėlių draudimo sistemoje, o ieškinį patenkinus, teismo sprendimas būtų vykdomas taip pat Lietuvoje. Tačiau apie jokius sukčiavimo atvejų tyrimus Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, kurie galėtų būti siejami su ja, moteris tikino nė negirdėjusi.
Tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos teismo teisėjai nebuvo linkę abejoti banko sprendimais. Pirmosios instancijos sprendimą patvirtinęs Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs bylą kaip apeliacinė instancija, nurodė, kad „nors bankas ir nepripažino moters sukčiaujančiu asmeniu – laikė ją nukentėjusiąja, mokėjimo paslaugų teikėjas (bankas), tiriantis pranešimą, sprendžia tik dėl sukčiavimo mokėtojo atžvilgiu“. Taigi, anot jo, pirma instancija pagrįstai nurodė, kad „ieškovės sąžiningumas nėra aplinkybė, šalinanti galimybę bankui grąžinti apgautiems mokėtojams prarastus pinigus“.
Teismo sprendimu, banko veiksmai, vykdant sukčiavimo prevenciją, neperžengė teisėtumo ribų, mat pinigų gavėja negalėjo pagrįsti gautų lėšų kilmės.
Parašykite komentarą