Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-03 |
Kretingos muziejaus „Žiemos sodo” galerija rudenį pradeda paroda, kurios gijos veda į grafų Tiškevičių giminę. Rugsėjo 5-ąją, penktadienį, 18 val. bus atverta paroda „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“.
Kelios dešimtys fotolakštų publiką pakvies ekskursui į bohemiškąjį XIX a. pabaigos Paryžių, kuriame tuo laiku gyveno ir kūrė Raudondvarį valdęs grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1853–1935). Jo studijoje Paryžiuje sukurti moterų aktai, anot lietuviškosios fotografijos meno tyrinėtojų, padėjo nuogo moters kūno vaizdavimo Lietuvos fotografijoje pradmenis.
Pasak menotyrininkės dr. Odetos Žukauskienės, B. H. Tiškevičius nuo 1884 m buvo Prancūzijos fotografijos draugijos (Société française de photographie) nariu, lankėsi ir dalyvavo kasmetiniuose salonuose, sekė technines ir stilistines naujoves. Kai buvo sukurtos parodoje eksponuojamos nuotraukos, grafas dar nepriklausė Paryžiaus fotoklubui (Photo-Club de Paris). Į jį jis buvo priimtas 1897 m., šio klubo biuletenyje ir buvo viešai paskelbta vienas pirmųjų jo sukurtų moters aktų.
Parodos kuratorius Gintaras Česonis, pristatydamas parodą-įvykį, teigė, jog ši nuotraukų kolekcija perrrašo lietuviškojo fotografijos meno istoriją. Ir čia Lietuva ne provincija, o Europos kultūrinės tėkmės dalis.
„Tiškevičiaus fotografijos (1894–1895) stebina ne tiek techniniu meistriškumu, kiek konceptualia švara. Tai nėra atsitiktiniai kadrai ar eklektiški bandymai. Tai – sąmoningai sukonstruotos kompozicijos, veikiančios tarp akademizmo, simbolizmo ir moderniosios vaizdo estetikos. Kūnas čia nėra geismo ar nuodėmės objektas – jis tampa formos, šviesos, vidinės įtampos lauku. Griežtos pozos, architektūrinių figūrų elementai, subtili šviesos gradacija – visa tai kalba apie kūrėją, fotografiją suvokusį ne kaip imitaciją, o kaip savarankišką meninę kalbą”,– pažymi Gintaras Česonis.
Įdomi ir nedažna aplinkybė: paroda gimė iš privačiose Dominyko Šaudžio, Reginos Šemiotaitės ir Algirdo Petraičio kolekcijose sukauptų nuotraukų.
„Šioje ekspozicijoje – tik maža dalelė B. H. Tiškevičiaus kurtų fotografijų. Kai mes su Regina aptikome grafo nuotraukų albumus meno vertybių aukcione Prancūzijoje, buvo aišku, kad turime dėl jų pakovoti. Mums pasisekė. Šių albumų įsigijimą ir parvežimą į Lietuvą kai kurie istorikai prilygino Lietuvos nepriklausomybės akto suradimui. Iš tikrųjų, į Lietuvą sugrąžinome gausią B. H. Tiškevičiaus kolekciją. Iš jos bus parengta tikrai dar ne viena paroda”,– pasakojo Dominykas Šaudys.
Beje, Prancūzija buvo pirmoji parodos eksponavimo stotelė, vėliau kolekcija buvo pristatyta grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus valdytuose Raudondvario rūmuose (Kauno rajono muziejus), iš ten atkeliauja į grafų Tiškevičių atmintį saugantį Kretingos dvarą.
„Mes, tyrinėdami Kretingos grafų Tiškevičių šeimos narių gyvenimus ir veiklą, nuolat kalbame apie juos kaip inovatorius, kurie buvo imlūs naujovėms, godžiai sėmė jas Europoje, vežė į Lietuvą, taikė ir taip keitė šio krašto ekonominę bei socialinę aplinką. Ši paroda dar vienas įrodymas, kad pažinimo, atradimų, kūrybos troškulys turbūt buvo šios giminės genuose. Parodoje matome aukštos meninės kokybės fotografijas, kūrėjo meistriškumą, estetinį skonį ir su to laiko kontekstu konkuravusią drąsą. Mums pasisekė, kad kolekcininkai surado, surinko grafo kūrybinį palikimą ir juo dalijasi su visuomene”,– sako Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.
Parodos atidarymo dalyviai turės galimybę išvysti kolekcininkų surastą ir Lietuvon grąžintą originalų grafo B. H. Tiškevičiaus fotoalbumą, šios parodos įkvėpimo šaltinį.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą