Gegužės 24 d. Baltijos jūroje prasidėjo pirmosios Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų jūrinio komponento pratybos „Baltic Protector” („Baltijos saugotojas”). Jose dalyvaus ir Lietuvos kariai, o vienas iš baigiamųjų pratybų etapų birželį vyks Lietuvos pajūryje.

Pratyboms bus vadovaujama iš Jungtinės Karalystės karališkojo karinio jūrų laivyno laivo „HMS Albion“. www.royalnavy.mod.uk nuotr.

Pratybose dalyvauja 3 tūkst. karių ir 17 karinių laivų iš visų devynių Jungtines ekspedicines pajėgas formuojančių valstybių – Jungtinės Karalystės, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Pratyboms bus vadovaujama iš Jungtinės Karalystės karališkojo karinio jūrų laivyno laivo „HMS Albion“.

„Jungtinės ekspedicinė pajėgos – tai dar viena atgrasymo ir gynybos priemonė, kuri prisideda tiek prie Lietuvos, tiek prie viso Baltijos jūros regiono saugumo didinimo bei padeda išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su sąjungininkais, o pratybos „Baltic Protector“ rodo šių daugianacionalinių greitojo reagavimo pajėgų gebėjimą užtikrinti saugumo priemones Baltijos regione“, – pranešime spaudai cituojamas krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Sprendimą surengti tokias pratybas Jungtinių ekspedicinių pajėgų gynybos ministrai priėmė šių metų balandį Londone, kur buvo išbandytas politinių sprendimų priėmimo proceso veikimas.

Pirmasis iš trijų pratybų „Baltic Protector“ etapas vyksta Danijoje. Čia devynių valstybių kariai ir laivai pradės integravimosi treniruotes vakarinės Baltijos jūros dalyje ir rytinėje Šiaurės jūros pusėje.

Birželį Jungtinės ekspedicinės pajėgos pademonstruos ne tik savo sugebėjimą savarankiškai, bet ir remti kitas tarptautines organizacijas – antrojo pratybų etapo metu šios pajėgos veiks kartu su NATO sąjungininkais kasmetinių JAV vadovaujamų pratybų BALTOPS metu. Užduotis kariai vykdys Baltijos jūroje netoli Vokietijos ir Švedijos krantų.

Per baigiamąjį pratybų „Baltic Protector“ etapą visas dėmesys bus skiriamas jūrų desanto operacijoms ir išsilaipinimui Baltijos šalių pakrantėse, bendrai sąveikai su NATO priešakinėmis pajėgomis Baltijos šalyse. Lietuvoje atlikę naktinę išsilaipinimo operaciją į Baltijos jūros pakrantę Jungtinių ekspedicinių pajėgų kariai netoli Klaipėdos esančiame Kairių poligone drauge su Lietuvos kariais treniruosis vykdyti taktines operacijas.

2014 m. per NATO viršūnių susitikimą įkurtos ir po metų pradėjusios veikti Jungtinės Karalystės vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (angl. UK-led Joint Expeditionary Force, JEF) visą operacinį pajėgumą pasiekė 2018 m. birželį, kai Londone buvos pasirašytas Susitarimo memorandumas ir pajėgos paskelbtos kaip pasirengusios veikti. Šiandien šias aukštos parengties 10 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas galima bet kada pasitelkti reaguoti į krizines situacijas Europoje ir už jos ribų.

Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos pajėgoms dalyvauti operacijose NATO greitojo reagavimo, Europos Sąjungos kovinių grupių ir Jungtinės Karalystės vadovaujamų ekspedicinių pajėgų sudėtyje, todėl esant politiniam sprendimui egzistuoja teisinis pagrindas siųsti mūsų karius vos tik prireikus ir taip užtikrinti krizių valdymą.

Nuo 2016 m. pradžios JEF operaciniame štabe Nortvude Jungtinėje Karalystėje tarnauja Lietuvos karininkas. Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje, taip pat mediką, priskirtą JK karo lauko ligoninei. Pagal Seimo suteiktą mandatą, šiemet JEF veikloje gali dalyvauti iki 190 karių ir civilių.