Apeliacinis teismas ketvirtadienį nusprendė panaikinti dar 2018 m. birželį Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Eduardo Maškevičiaus priimtą nutartį, kuria buvo nuspręsta nutraukti dar vieną prokuratūros inicijuotą baudžiamąją bylą bendrovės „Naftos grupė“ vadovams Antanui ir Arturui Urbučiams bei darbuotojai Svetlanai Popovai.

Vieną nuosprendį jau išgirdę, bet jį Apeliaciniam teismui apskundę klaipėdiečiai buvo kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, o Arturas Urbutis – ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Įtariama, kad neteisėtai buvo legalizuota per 5 mln. Eur.

Arturas (kairėje) ir Antanas Urbučiai bei Svetlana Popova vėl turės lankytis Klaipėdos apygardos teisme. Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželį baudžiamąjį procesą nutraukė, nes, teisėjo E. Maškevičiaus vertinimu, nagrinėjant tokią bylą esą būtų pažeistas dvigubo baudžiamumo negalimumo principas. Teismas nurodė, kad tiek ankstesnę bylą, tiek šią vienija tie patys faktai ir elementai, galbūt padarytos nusikalstamos veikos laikotarpis, nusikaltimo dalykas, asmenų veiksmai, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal tuos pačius Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Skundą Apeliaciniam teismui pateikusi prokurorė Dalia Stonienė teigė, jog kaltinimai yra pareikšti dėl skirtingų veiklų, skirtingų piniginių lėšų pasisavinimo, o pats galimų nusikaltimų padarymo mechanizmas yra skirtingas.

Skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, kurią sudarė Ernesta Montvidienė, Linas Šiukšta ir Algimantas Valantinas, konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai išaiškino non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principo turinį.

Akcentuota, kad antrojoje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami ne pagal tuos pačius straipsnius, kaip pirmojoje, tebenagrinėjamoje Apeliaciniame teisme. Skiriasi ir nusikaltimų dalykas bei kaltinamųjų galbūt atlikti veiksmai.

„Teisėjų kolegija sutinka, kad kaltinamiesiems inkriminuotų galbūt nusikalstamų veikų padarymo mechanizmai abiem atvejais yra panašūs, bet jie nėra tapatūs. <…> Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. Urbutis, A. Urbutis ir S. Popova yra pakartotinai kaltinami tų pačių pinigų pasisavinimu bei legalizavimu”, – rašoma nutartyje.

Teisėjų kolegija panaikino minėtąjį pirmos instancijos teismo sprendimą ir nurodė iš naujo nagrinėti šią bylą.

INFORMACIJA

Arturui Urbučiui, padariusiam 11 nusikalstamų veikų, pirmojoje byloje skirta 7 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose. Antanas Urbutis už grotų pasiųstas 6 metams. Svetlanai Popovai už tris sunkius nusikaltimus skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas tokiam pačiam laikotarpiui. Jai skirta ir 950 eurų įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą.

Iš Arturo ir Antano Urbučių dar priteista po 3,05 mln. eurų, iš Svetalonos Popovos – 1 mln. eurų, kuriuos jie pasisavino iš „Naftos grupės” neteisėtai išgrynindami ir taip sumažindami įmonės mokėtiną pelno mokestį. Taip pat iš jų priteista 2,3 mln. eurų nesumokėto pelno mokesčio.

Trijulei kartu su buvusiais „Klaipėdos naftos” vadovais Jurgiu Aušra ir Ričardu Milvydu bei buvusiu bankininku Andrejumi Vaičiuliu solidariai priteista atlyginti „Klaipėdos naftai” padarytą 20,879 mln. eurų žalą bei 5 proc. palūkanas.

Šis 2017-ųjų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo apskųstas Apeliaciniam teismui, kuris bylos dar neišnagrinėjo.