Klaipėdos savivaldybės jau anksčiau prisiimta prievolė organizuoti Tarptautinę konferenciją buriavimo mokymo bendruomenei kai kuriems politikams tapo puikia proga pademonstruoti savo rūpestį jaunaisiais buriuotojais.

Klaipėdos miesto tarybos narių ketvirtadienį vykusiame posėdyje prašyta pritarti Tarptautinio buriavimo mokymo ir burlaivių konferencijos sutarties projektui ir įpareigoti Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską ją pasirašyti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija dar 2018 m. kovo 31 dieną raštu patvirtino, jog Klaipėda pasirinkta vienu iš Didžiųjų burlaivių lenktynes (Tall Ships’ Races) 2021 m. priimančiųjų uostų. Šias lenktynes organizuoja Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija („Sail Training International“). Ši organizacija organizuoja kasmetinę Tarptautinę konferenciją buriavimo mokymo bendruomenei, kuri paprastai pritraukia 400 atstovų iš daugiau nei 30 šalių. Tokia konferencija yra Didžiųjų burlaivių lenktynių sudedamoji dalis.

„Sail Training International“ išrinko Klaipėdos savivaldybę, kaip Priimantįjį miestą, 2020 m. konferencijai. Planuojama, kad konferencija vyks šiemet lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.

Skaičiuojama, jog surengti Klaipėdoje tokią konferenciją gali kainuoti apie 76 tūkst. eurų. Beje, dar neaišku, ar konferenciją šiemet pavyks organizuoti, nes tai lems, kaip pasaulyje bus suvaldyta koronaviruso pandemija.

Kai kurie miesto tarybos nariai, užuot pritarę pakankamai formaliam sprendimo projektui, nepraleido progos padiskutuoti apie jaunuosius buriuotojus.

„Mes pastaruosius kelerius metus kalbame apie blogėjančią jaunųjų buriuotojų situaciją Klaipėdos mieste, nors klausimai ir nesiriša, bet mano požiūriu, jie rišasi. Kiek lėšų iš miesto biudžeto skiriama jauniesiems buriuotojams, jų inventoriui, kuris atrodo pakankamai prastai? Skirstant lėšas galbūt ir vaikučiams reikėtų numatyti ir jų norui buriuoti“, – teigė politikas Arvydas Vaitkus.

Jam antrino ir miesto tarybos narė Nina Puteikienė. „Paradoksali situacija – neturime vietos, kur vaikai galėtų buriuoti, bet turime vietos ir pinigų rengti tarptautines konferencijas. Kalbant apie bures, buriavimą, laivus, jau tampa taisykle, kad buriavimas darosi reklaminis. Todėl jau ir kauniečiai turi žymiai geresnes sąlygas buriavimui nei klaipėdiečiai“, – kalbėjo N. Puteikienė.

Politikas Vidmantas Dambrauskas pasakojo, kad jam pačiam teko susidurti su buriuotojų bendruomene, suteikti jai paramą. „Mačiau, kokios apgailėtinos būklės yra inventorius, buriuotojai jo net neturi. Mes pozicionuojame Klaipėdą kaip jūrinį miestą, todėl buriavimas, buriuotojai yra mūsų miesto išskirtinis požymis. Labai gerai pagalvokime, ar negalėdami paremti buriuotojų sporto, kuris yra brangus, turėtume nukreipti pinigus konferencijoms. Juk į ją suvažiuos komerciniai buriuotojai ir klaipėdiečiams nebus jokios naudos“, – tvirtino V. Dambrauskas.

Visas šias kalbas nutildyti bandė Judita Simonavičiūtė. „Ši konferencija yra sudėtinė Didžiųjų burlaivių regatos, kurią priimti esame nutarę, dalis. Jei prie šios konferencijos pradedame kalbėti apie vaikus, tai nelabai suprantame apie ką yra šis sprendimo projektas. Jei pasisakėme, kad priimsime regatą, tai trime pritarti ir konferencijai, o čia yra tik sprendimas įpareigoti merą pasirašyti sutartį. Prie vieno žodžio „buriavimas“ viską prikergti nėra solidu“, – kolegas auklėjo J. Simonavičiūtė.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis tikino, jog miestas rūpinasi buriuojančiais vaikais, todėl ir buvo įsteigta mokykla „Žiemys“. Jos steigėja yra ir Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri, anot A. Cesiulio, mokyklai neskiria nei dėmesio, nei lėšų. Šią problemą kitą savaitę susitikę esą bandys spręsti Klaipėdos miesto ir rajono merai.

Miesto tarybos narių dauguma pritarė sprendimo projektui dėl konferencijos organizavimo, vos du politikai buvo prieš, o du susilaikė.