Sutartį dėl 48,8 mln. eurų Europos Sąjungos paramos skyrimo Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcijai praėjusią savaitę pasirašiusi Uosto direkcija vis dar yra užstrigusi su rangovo išrinkimo konkursu.

Direkcijai jau ketvirtą kartą teko atidėti pasiūlymų teikimo terminus dėl potencialių rangovų užklausų ir įvairių prašymų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Sausį paskelbus konkursą pirmą kartą buvo numatyta, jog pasiūlymus bus galima pateikti iki kovo 12 dienos, tačiau tada terminas buvo perkeltas į balandžio 9-ąją, o atėjus šiai datai terminas buvo nukeltas dviem savaitės. Prireikė ir trečio atidėjimo – pasiūlymų laukta iki gegužės 25-osios. Tačiau ir to neužteko – terminas dabar nukeltas į birželio pradžią.

Laikinasis Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė buvo sakęs, kad šiuos darbus būtina užbaigti iki 2023 m. birželio, nes tada baigiasi Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis, iš kurio lėšų skiriama parama ir šiam projektui.

Klaipėdos uosto taryba dar 2018 m. vasarį buvo priėmusi sprendimą, kurį iš galimų uosto vartų rekonstrukcijos variantų rinktis – buvo nutarta tvarkyti dabartinius molus jų neilginant ir nekeičiant padėties. Vėliau tam pritarė ir Uosto plėtojimo taryba.

Teigta, kad šis beveik penkis kartus pigesnis variantas nei kita rimčiausiai narinėta alternatyva, taip pat leis į uostą įvesti pačius didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus (15,2 m grimzlės), o laivų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu. Be to, šis variantas be jokių kliūčių leistų plėtoti ir išorinio uosto projektą. Tada skelbta, kad toks rekonstrukcijos variantas gali atsieti apie 41,8 mln. eurų. Susisiekimo ministerija, šių metų pradžioje platindama pranešimą spaudai apie būsimas investicijas į uosto plėtrą, minėjo jau 57,4 mln. eurų sumą, kurios gali prireikti molų rekonstrukcijai.

Anot Uosto direkcijos, esama Klaipėdos uosto įplaukos infrastruktūra užtikrina, kad ramaus oro sąlygomis uosto įplaukos kanalo techniniai parametrai yra tinkami visiems laivams saugiai įplaukti į uostą. Tačiau esant didesniam bangavimui, siekiant užtikrinti saugumą, laivų įplaukimams į uostą yra taikomi apribojimai, ypač didiesiems laivams.

Kadangi pastaraisiais metais į uostą atplaukia vis daugiau didesnių parametrų laivų, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ilgėja laivų eismo ribojimo laikas, tad atitinkamai ilgėja visos krovinių logistikos grandinės laikas. Planuojama, kad po rekonstrukcijos turėtų sumažėti dienų, kai dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją – taip padidės ir laivybos uoste saugumas, ir logistinės grandinės efektyvumas.

Kad po rekonstrukcijos saulėlydžius jūroje žmonės galėtų stebėti patogiau, yra numatyta ant pietinio molo įrengti ir apžvalgos aikšteles.

Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 iki 1884 m., o pietinis – nuo 1847 iki 1861 m. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o šiaurinio – 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.