„I can’t breathe”, – kartojo afroamerikietis George’as Floydas, kol jį aštuonias minutes iki mirtino uždusimo keliu ant gerklės prie žemės spaudė policininkas JAV.  „Aš negaliu kvėpuoti”, – daugiau nei aštuonerius metus kartoja klaipėdiečiai, kuriuos dusina smarve ir dulkėmis.

Tų smarvės ir dulkių šaltinių yra daug, tačiau šiandien aptarsime keturias įmones, kurias vienija pasirinktas kovos būdas su vykdomos veiklos keliama tarša.

Keturios įmonės – KLASCO, KRATC, MESTILLA ir GRIGEO KLAIPĖDA. Vienijantis šias įmones dalykas yra kovos su tarša, sklindančia už įmonės teritorijos ribų į gyvenamus rajonus, būdas – „Airborne10“ ir probiotikai, arba kitaip – STEBUKLINGA DULKSNA.

„AirBorn” įrenginys ant Dumpių sąvartyno. Martyno Vainoriaus nuotr.

Panašu, kad Stebuklinga dulksna – tai būdas imituoti kovą su tarša, investuojant ne į realiai veikiančias smarvės ar dulkėtumo patekimo į gyvenamas teritorijas užkardymo priemones, o į vizualiai stebėtojo akiai patrauklius, tačiau nieko realiai nesprendžiančius rinkodaros triukus.

Bet apie viską iš eilės.

Yra toks miestelis su 26 tūkst. gyventojų rytų Anglijoje – Huntingdon. Šiame miestelyje už tvoros įsikūrusi įmonė A P P S UK Ltd. Įmonė nedidukė – 24 darbuotojai ir iki 1 mln. svarų sterlingų apyvarta. UK įmonių registre nurodyta, kad pagrindinė A P P S UK Ltd. veikla: kita pastatų ir pramoninio valymo veikla.

Savo tinklapyje bendrovė nurodo, kad teikia aukštos kokybės oro taršos produktus ir sistemas, skirtas kvapo, dulkių ir FOG (Fat, Oil and Grease) sukeltoms problemoms spręsti. Vieno iš sprendimų pavadinimas – „Airborne10“.

„Airborne10“, pasak gamintojo, yra sudėtingas aktyviųjų medžiagų mišinys, kuris, patekęs į vandens tėkmę ir išpurškiamas per „APPS UK Ltd“ gaminamą purkštuvų sistemą, vandens lašelio efektyvųjį plotą keičia maždaug 500 000%, todėl vandens
lašelis tampa labai labai labai sugeriantis.

Stebuklingas 40–70 mikronų dydžio vandens lašas, praskeistas „Airborne10“, absorbuoja dulkes ir dujas, kurios suyra lašui nukritus ant žemės. Net bakterijos bei virusai pakeičia būklę taip, kad tampa nebekenksmingi!

„APPS UK Ltd“ gamina pramoninius dulkių/kvapų ir virusų sugaudymo įrenginius – rotacinius purkštuvus. Per valandą toks įrenginys sunaudoja 10–50 litrų vandens. Taršos suvaldymo suvaldymo stebuklui sukurti reikia 2 proc. „Airborne10”. Tai yra 0,2 litro per dieną, 4,8 litro per parą.

Taip jau sutapo, kad šią technologiją įsigijo su kvapų ir dulkių skandalais, kylančiais pastaruosius metus, susijusios įmonės – KLASCO („Achemos” įmonių grupė), KRATC ir „Mestilla”. Planus tokią naudoti savo nuotekų smarvės naikinimui deklaruoja ir „Grigeo Klaipėda”.

KLASCO IR KRATC

KLASCO savo tinklapyje skelbiasi, kad geležies rūdos krovos vietoje, Vitės kvartalo pašonėje, naudojanti „dulkių slopinimo įrenginį „PIRA DUO“ – vandens rūko patranką, purškiančią vandens ir absorbuojančio preparato „AIRBORN 10“ mišinį dulkių surišimui ir nusodinimui”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

KRATC atstovai 2019 m. spalio 23 d. patalpino skelbimą dėl mažos vertės pirkimo: „Airborne 10 preparato išpurškimo mobili sistema”.

KRATC tinklapyje skelbiama informacija: „Naudojant „AirBorn” sistemą iš lengvai transportuojamų įrenginių purškiamas skystis su probiotikais, sukuriama dulksnos uždanga, kuri naikina ne tik kvapus, bet, ir pagrindinę smarvės priežastį – kvapų sukėlėjus. Pasak susitikime dalyvavusio Aplinkos valdybos ir audito instituto direktorius Rimanto Budrio, panašūs įrenginiai plačiai naudojami visoje Europoje. Platesnis jų įdiegimas uostamiesčio įmonėse neabejotinai padėtų visam laikui pradanginti smarvę. „Norėčiau pabrėžti, kad „AirBorn” yra įrenginys, ne technologija, tad svarbiausia tinkamai jį naudoti. Svarbu, kokiu skysčiu bus užpildyti šie purkštuvai. Panaudojant biotechnologinį preparatą, kurį išbandė KRAC ir kuris taip pat naudojamas Austrijoje ir Vokietijoje, rezultatų pasiekti tikrai pavyktų” – prognozavo R. Budrys. Pasak mokslininko, kitos Europos šalys jau seniai pamiršo ką reiškia akis ir gerklę griaužiantis dvokas.”

Mano kaimynas taksistas sakė girdėjęs, kad Rimantas Pranas Budrys – VšĮ „Aplinkos vadybos ir audito institutas” vadovas, yra tikras Probiotikų karalius. Instituto tinklapyje yra siūlomos konsultacijos apie tai, kaip probiotikų pagalba spręsi aplinkosaugos klausimus žemės ūkyje, gyvulininkystėje, nuotekų ir atliekų tvarkyme.

Duomenų, kad Rimantas Pranas Budrys, VšĮ “Aplinkos vadybos ir audito institutas” ir A P P S UK Ltd būtų kažkaip susiję, neradau, tačiau įvertinus, kad britų parduodamo stebuklo, vardu “Airborn 10”, per parą vienas purškimo įrenginys sunaudoja 4,8 litro, gali būti, kad sumanūs lietuviai rado kuo jį pakeisti – probiotikais.

Kas yra probiotikai?

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“.

Idealus probiotikas turi būti: atsparus rūgštims ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, būti saugus.

Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės bei E. coli ir Bacillus kai kurios rūšys.

Pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas probiotikais labai išaugo. Atsirado daugiau negu 6000 mokslinių publikacijų probiotikų tema, 60 % iš jų – nuo 2008 m. Tačiau iki šiol nei vienas iš atsakingų ES institucijų vertintų 164 pateiktų teiginių apie probiotikų naudą sveikatai nebuvo patvirtintas.

Daugelis girdėjome, kad bakterijos naudojamos vandenvalos bioįrenginiuose. Tačiau, kad tai galėtų būti veiksminga skeidžiant vandenį ir skleidžiant dulksną kvapų gaudymui, nesigiria net pats stebuklo pardavėjas iš Huntingdon kaimo Anglijoje.

Pats Rimantas Pranas Budrys tinklapyje http://probiotikai.net skelbia, kad „probiotikai yra gyvų mikroorganizmų preparatai, darantys teigiamą poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai ir gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą”. Ar rašoma apie probiotikų stebuklingą galią pasklidus ore naikinti kvapą, dulkes ir virusus? Neradau nieko apie tai.

MESTILLA

Galiausiai – apie šviežiausią Stebuklingos dulksnos panaudojimo atvejį.

Gegužės 26 d. „Linas Agro” įmonių grupės UAB “Mestilla” pakvietė suinteresuotus Klaipėdos miesto bendruomenių atstovus į planuojamos veiklos plėtros planų pristatymą. Be dabar vykdomos veiklos išspaudžiant biodydegalų gamybai naudojamą aliejų iš rapsų sėklų, įmonė planuoja priimti naudotą aliejų ir jį perdirbti.

Klaipėdiečiams „Mestilla” jau daug metų dovanoja salsvą aliejaus/blynų kvapą, kuris, kaip patys sako, pastaruoju metu tapo kažkoks šleikščiai rūgštus.

Visas įmonės gamybos proceso ventiliacijos vamzdžių kompleksas susijungia į ant įmonės stogo susirangiusį kaminą, vietinių darbuotojų švelniai vadinamą „krokodilu”. Krokodilo nasrai (ar užpakalis?) – 2 ant 2 metrų skylė, pro kurią pučia viso aliejaus spaudimo proceso dvokas.

Daug metų (nuo 2007 m. veikimo pradžios) krokodilo kvėpavimas niekaip rimčiau nebuvo filtruojamas, o ir patį kaminą, kaip porina įmonės darbuotojai, kažkada sumeistravo vietinis mechanikas-auksarankis. Ekskursijos metu išgirdome, kad „Mestilla” kasmet sugeneruoja per 150 mln. EUR pajamų. Visai neblogai 56 darbuotojus turinčiam aliejaus fabrikėliui, ar ne? Juk tikrai yra iš ko investuoti į realų poveikį darančias filtravimo technologijas. Tačiau ekskursijos dalyviams, užsilipusiems ant stogo, buvo pademonstruota programos vinis – ant krokodilo angos kraštinių išvedžioti mėlyni vamzdeliai, pajungti prie keliasdešimt mažų purkštukų, plaikstančių vėjyje vandens dulksną.

Gamybos technologė, pristačiusi šį „bandomąjį” sprendimą, sakė: „Man atrodo, kad smirdi mažiau”. Ir kaip gi ne. Čia juk ne paprasta dulksna, tai stebuklinga „Airborn 10”.

Įdomu tai, kad visos čia minimos bendrovės pažymi, kad vandens dulkinimo įranga yra „laikina”, „bandomoji”. Tiesiog viešųjų ryšių dulkės, pasirodančios skandalų krečiamose įmonėse tada, kai susirenka į ekskursiją pakviesti žiūrovai.

Panašu, kad vietoje to, jog investuotų į realiai veikiančias dulkes ir smarvę galinčias užkardyti priemones, minimos Klaipėdos įmonės pasinaudojo viešųjų ryšių pašventintu vandeniu – „Airborn 10”, arba tiksliau jo lietuviškuoju pakaitalu – probiotikais.

Papildymas: jau paviešinus šį tekstą į KBA kreipėsi įmonę atstovaujanti specialistė ir patikslino, kad: „Nuo 2009 m. į ventiliacijos sistemas buvo sumontuoti „Spraying System” purkštukai, taip pat tais pačiais metais į išmetamo oro srautą pradėtas purkšti kvapus naikinantis reagentas „Airo Pure”, kurį pasiūlė Anglijos kompanija „Probe Industries Limited”. Nuo 2011 m. „Mestilla” pradėtas eksploatuoti priešpriešinio srauto skruberis, kuriuo valomas oras iš presų ir kondicionierių aspiracinės sistemos nuo kvapų ir teršalų. O 2012 m. remdamiesi „Kvapų valdymo metodinėse rekomendacijose“ pateikta užsienio šalyse taikomų pažangiausių kvapų valdymo priemonių apžvalga, pritaikėme vieną iš aprašomų technologinių priemonių kvapui šalinti – ozonavimą. 2013 m. sumontuota stacionari ozonavimo sistema. Tiek 2016 m., tiek 2018 m. atlikti sklaidos modeliavimai parodė, kad kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje sudaro 1.8 OUE/m3 – gerokai mažiau nei reikalaujamos normos. Galiausiai, 2020 m. įdiegėme „Airborne 10″ medžiagos įpurškimo sistemą į iš aliejaus spaudimo proceso išmetamo oro srautą”.

Aš tik priminsiu, kad ES taikoma Europinio kvapo vieneto (OUE) metodologija, leidžianti vienodai matuoto ir apibrėžti kvapo intensyvumą skirtingose šalyje, sako, žmogus jaučia svarvę/kvapą jau nuo 0.5-1 c. „Mestillla” atstovo pateikti duomenys sako, kad kvapas yra ir jis viršija jo pajautimo ribas, bet atsipūtę Lietuvos įstatymų leidėjai leido iki šiol dusinti žmones net 8 OUE/m3 leistina riba. Visuomenei spaudžiant nesenai buvo priimti perpus griežtesnius apribojimus leisiantys teisės aktai. Tik va, jie įsigalios dar po kelių metų.

Vokietijoje gyvenamosiose teritorijose joks žmogaus uoslei juntamas kvapas už įmonės teritorijos ribų neleistinas, Nyderlanduose jis ribojamas iki 0.5, Danijoje – 1 OUE/m3. Nei vienoje iš išvardintų šalių „Mestilla” su 1.8 OUE/m3 negalėtų veikti ir tektų ieškoti kažko rimtesnio nei vandens dulksnos purškimas.

Pabaigai – apie toliausiai šioje smegenų dulkinimo kampanijoje nuėjusią „Grigeo Klaipėda”.

GRIGEO KLAIPĖDA

Iki 2020-01-07 iš bendrovės nuotekų talpos, į kurią patenka visos bendrovėje susidarančios nuotekos (gamybinės – iš gamybos padalinio, makulatūros masės paruošimo cecho; buitinės ir paviršinės), esančios adresu Nemuno g. 2, Klaipėdoje, nuotekos buvo paduodamos į mechaninius-biologinius nuotekų valymo įrenginius Dumpių k., kurie yra 14 km atstumu nuo bendrovės gamybos padalinio.

Bendrovė eksploatuoja dvi slėgines nuotekų linijas, kurių kiekvienos ilgis yra 14 km. Siekiant išvengti slėginėse linijose hidraulinių smūgių, atliekamas linijų nuorinimas. Kiekvienoje iš nuotekų linijų yra penki nuorintojai. Dirbama su viena nuotekų linija, o kita yra rezervinė.

Rezervinės linijos nuorinimo šuliniai yra šalia dirbančios linijos nuorinimo šulinių (maždaug 1 m atstumu), todėl jiems atskiri taršos šaltinių numeriai nesuteikiami, laikome kad tai yra tie patys taršos šaltiniai (vienu metu dirba viena nuotekų linija).

Nuorinimas atliekamas rankiniu būdu, nustatytomis dviem savaitės dienomis. Vienas nuorintojas orinamas nuo 15 min. iki 1 val., du kartus per savaitę; maksimalus kiekvieno nuorintojo teršalų išmetimo į aplinkos orą laikas – 104 val/metus. Nuorintojai sumontuoti 0,5 m diametro šuliniuose.

Linijos nuorinimo metu nemalonių kvapų mažinimui bendrovė įsigijo „AirBorn 10“ preparato mobilią išpurškimo sistemą. Naudojant „AirBorn“ sistemą, iš lengvai transportuojamų renginių purškiamas skystis su probiotikais, sukuriama dulksnos uždanga, kuri naikina ne tik kvapus, bet ir pagrindinę smarvės priežastį – kvapų sukėlėjus.

Visas šis aukščiau apie „Grigeo Klaipėda” pateiktas tekstas yra iš jų nesenai pristatytos „Paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui pakeisti” (TIPK).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Priminsiu, kad iš nuorintojų išmetami teršalai (kaip skelbia pati „Grigeo Klaipėda”) – acto rūgštis, amoniakas, etanolis, akroleinas, formaldehidas, sieros vandenilis.

Kokius kvapus skleidžia visos tos medžiagos Jums daugiau papasakos susipažinę su čia išdėstyta informacija mokslininkai 2020-06-12 KBA ir Klaipėdos universiteto bendrai organizuojamoje nuotolinėje diskusijoje „Oro tarša Klaipėdoje”.

„Grigeo Klaipėda” nuėjo toliausiai viešindama stebuklingąsias „Airborne 10” praskiestas vandens dulkių savybes. Jie panaudojo tekste formuluotę „purškiamas skystis su probiotikais”.

Peržiūrėjęs britų A P P S UK Ltd tinklapį neradau nei žodžio apie probiotikus. Mano kaimynas taksistas iškėlė hipotezę, kad jei jau naudoji smegenų dulkinimo technologijas, įsibėgėjęs gali nesusilaikyti ir konkuruodamas su kitais dulkintojais viešinimo gražume, prikergti dar kokį madingą „sveiką” terminą.

Kodėl gi ne probiotikai? „Actimel” gėrimą juk teko pirkti? 🙂

„Grigeo Klaipėda” darbuotojai birželio 5 d. atviru laišku kreipėsi į visuomenę. Savo laiške mūsų kaimynai klaipėdiečiai, dirbantys šioje įmonėje, sutinka, kad žala gamtai negali būti pateisinama, o klaidos privalo būti ištaisytos, tačiau taip pat jie tvirtina, kad šie klausimai skirti teisėsaugai ir atitinkamoms institucijoms. O ką Jūs manote apie darbdavio planuojamas naudoti vandens dulksnos skleidimo priemones nukenksminant iš 10-ies vantuzų sklindančią smarvę?

Patys britai kompanijos tinklapyje rašo, kad jų siūlomo „Airborn10” toksiškumas yra žemas, kad tai biologiškai skaidžios medžiagos. Atkreipiu dėmesį, kad produkto aprašyme net virusai ir mikrobai krenta prieš „Airborne10“. Manyčiau, kad COVID-19 jau nugalėtas!

Idėja Verygai – po tokį buičiai skirtą ultragarso pagrindu veikiantį įrenginį kiekviename infekcinio skyriaus priimamajame bei palatoje ir mūsų medikai nebeužsikrės jokiais virusais!

Deja, kova su COVID-19 vandeniu – juokas. Turbūt kaip juokas ir dėl geležies rūdos dulkių ir smarvės. Tačiau vien rinkodaros triukais užsiimančioms teršiančioms įmonėms reikėtų suklusti stebint JAV įvykius. Grubus spaudimas keliu dusinant gali atsirūgti.

Tikrą tiesą apie Stebuklingą dulksną ir jos realią (ne)naudą kovoje su kvapais, dulkėmis ir virusais pabandysime išsiaiškinti 2020-06-12 KBA ir Klaipėdos universiteto (KU) organizuojamoje diskusijoje „Oro tarša Klaipėdoje”. Diskusijoje dalyvaus KU Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslininkai.

Sekite KBA paskyrą „Facebook” ir junkitės į nuotolinę diskusiją.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija