Daugiau nei savaitę visuomenėje bei tarp politikų aptarinėtas, rezoliucijomis ir pareiškimais palydėtas birželio 22 d. Vyriausybės nutarimas dėl geležinkelio pertvarkos Klaipėdoje, kuriame be išlygų buvo minima tik galimybė prekinių traukinių paskirstymo stotį perkelti į Pauostį, trečiadienį jau su pataisymais vėl atkeliavo į Vyriausybę.

Trečiadienį prie Vyriausybės piketavo grupė klaipėdiečių. Su šio mitingo rezoliucija galima susipažinti čia. Virginijos Jurgilevčienės nuotr.

Pataisytame nutarimo projekte, kaip ir buvo žadėta, atsirado ir Kopūstų kaimo alternatyva, nors Pauostis, kaip galimas krovininių traukinių stoties variantas, irgi neatmestas.

Nutarimo pakeitimo projektą Vyriausybės posėdyje pristatęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič sakė, jog esą dėl techninių kliūčių praeitame posėdyje „nebuvo įrašytas vienas sakinys, kuris praplečia numatytą svarstyti geležinkelio mazgo teritoriją, tai būtent Kopūstų kaimą”.

Kartu ministras pabrėžė, jog šios teritorijos įrašymas esą nėra būtinas, kadangi nutarimo projektas numato „tik pradėti procedūrą ir tos procedūros eigoje būtų vertinama ir šita teritorija”. Esą ją įrašyti siūloma, „kad būtų aiškumas”.

J. Narkevič priminė, jog Klaipėdos geležinkelio rekonstrukcija svarbi ne tik dėl centrinės miesto stoties apkrovų iškėlimo, bet ir dėl geresnio Klaipėdos jūrų uosto aptarnavimo.

Ministras paminėjo dar birželio 4 d. Seimo nutarimu priimtus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių sprendinius, kuriuose įvardintos abi teritorijos, kartu išreikšdamas nusistebėjimą, jog naujoje Seimo rezoliucijoje jau minimas tik Kopūstų kaimas.

„Gal per tą nagrinėjimą atsiras būtinumas nekelti iš centrinės stoties, tai paaiškės ta situacija”, – svarstė J. Narkevič, dar kartą pakartojęs, jog dabartinis projektas yra tik procedūrų derinimo pradžia.

Jis patvirtino, kad geležinkelio plėtros klausimą žadama aptarti ir liepos 7 d. Klaipėdoje vyksiančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.

Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, jog geležinkelio klausimas „yra visuomenę įelektrinęs” ir džiaugėsi tokia greita Vyriausybės reakcija į miesto bendruomenės išsakytas pastabas.

„Mums yra labai svarbus miškas, miškas turi ne tik ekologinę, istorinę reikšmę, tai analizuokim ir ieškokim geriausių sprendimų, neatmeskim jokių variantų”, – ragino G. Neniškis.

Pataisytam nutarimo projektui „Dėl Transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios” Ministrų kabineto nariai pritarė be diskusijų.

Nutarimo projektą lydinčiuose dokumentuose skelbiama, jog priėmus minėtą nutarimą, būtų pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir atlikti strateginių pasekmių aplinkai vertinimai ruože nuo Klaipėdos rajone esančio Kopūstų kaimo, pro Pauosčio kelyną iki geležinkelio viaduko virš Liepų g. Klaipėdoje ir ruože nuo Rimkų geležinkelio stoties pro Draugystės geležinkelio stotį iki Klaipėdos uosto ribos.

INFORMACIJA

Pagal šalyje rengiamą įgyvendinti transeuropinio IX B transporto koridoriaus projektą iki 2030 numatoma palaipsniui mažinti Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties kelyną, paliekant šią stotį tik keleivių pervežimams. Tam būtina Pauosčio (Kopūstų kaimo) kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties plėtra ir modernizavimas. 

Iš Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties į Draugystės geležinkelio stotį planuojama perkelti lokomotyvų cechą, kuro bazę/terminalą, pagalbinio traukinio stovėjimo vietą ir susijusią infrastruktūrą bei specialiųjų geležinkelių riedmenų priežiūros bazę. Infrastruktūros komplektavimo bazę planuojama įkurdinti Kretingsodyje, o prekinių traukinių paskirstymo stotį – Pauostyje arba Kopūstų kaime.  

Preliminariais skaičiavimais, minėtiems geležinkelio stoties infrastruktūros plėtros ir modernizavimo projektams įgyvendinti reiktų apie 80 mln. eurų. 

Skelbiama, jog Klaipėdos geležinkelio mazgas yra reikšminga minėtojo koridoriaus dalis, kuriai tenka apie 50 proc. visų Lietuvos geležinkeliais gabenamų krovinių.