[vc_row][vc_column][vc_column_text]Penktadienį Klaipėdos senamiestyje esančioje kavinėje „10 Tiltų” atidaryta paroda „Nuojauta”, kurioje eksponuojami keturių pajūrio krašto menininkų, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus narių Alfonso Lekavičiaus, Gražinos Eimanavičiūtės Kaščionienės, Neringos Poškutės-Jukumienės bei Agnės Matulionytės darbai.

Mato Mačiulskio nuotr.

Atvykusius svečius pasitiko malonūs vinilo plokštelių garsai, kuriais rūpinosi „Diskonektai“, o sveikinimo žodį taręs vienas iš kavinės įkūrėjų Mindaugas Gudelis pasidžiaugė, jog šios parodos kuratorė N. Poškutė – Jukumienė atsiliepė į šeimininkų kvietimą parodą surengti būtent šioje vietoje.

Parodoje eksponuojami kūriniai savo spalvomis bei skirtingomis meno raiškomis perteikia geros arba blogos ateities nuojautas, laukimą, permainas. Pasak kūrėjų, nuojauta jiems asocijuojasi su amžinąja būsena, kuri neatsiejama nuo kiekvieno rutinos, kūrybinių procesų.

Parodos kuratorė N. Poškutė-Jukumienė, pristatydama savo kūrinių ciklą „Borders/Ribos“, minėjo, jog karantiną menantys atspalviai, ribas žyminčios juostos, kurios yra pagrindinis kūrinio elemento pasirinkimas, dar ilgai bus tarp žmonių ir metus laiko šis autorės darbų ciklas keliaus įvairiausiose erdvėse kaip priminimas.

Kitaip nei metalo menininkės N. Poškutės-Jukumienės darbuose atsispindintis visuomenei svarbus įspėjimo, priminimo jausmas, A. Lekavičius abstrakcijas apibūdino daugiau kaip individualią kalbą.

„Svarbiausia man yra muzika, kuriant klausau roko, džiazo, tuomet toji nuojauta spalvomis pradeda ryškėti. Kartais nuojauta galų gale gali būti kaip rūkas, nespalvota, o kartais gali būti ryški, priklausomai nuo įvairių melodijų ar spalvų“, ‒ tikino menininkas, išskirdamas muziką kaip vieną iš jam svarbiausių kūrybos įkvėpimų.

Pasiteiravus G. Eimanavičiūtės Kaščionienės, kokiais būdais nuojauta perteikiama bei susipina su jos kūrybos darbais, menininkė patikino, jog šis jausmas lydi iki pat kūrybos proceso pabaigos.

„Mane darbuose nuojauta lydi visuomet. Tik pabaigusi kūrinį pamatau, ko net nesitikėjau ir net nebūčiau pagalvojusi. Net kurdama skaitmeninės spaudos darbą „Palangos tilto žiemos spalvos“ nebuvau pagalvojusi, jog jis bus toks, koks yra dabar. Tad ta nuojauta lydi viso kūrybos proceso metu“, ‒ dalinosi mintimis menininkė.

Pristatydama negalėjusios atvykti kolegės A. Matulionytės grafikos kūrinių ciklą, parodos kuratorė minėjo, jog autorės darbuose nuojauta daugiausiai atskleidžiama sapnais, jausmu, su kuriuo susiduriame tik atsibudę, kuomet atsikeliame su tikėjimu, tačiau vėliau jis pavirsta į nežinomybę.

Literatūrologė Rosana Lukauskaitė džiaugėsi, jog paroda kavinėje „10 Tiltų“ pirmą kartą vyksta gyvai, su muzika, parodos autoriais ir darbų pristatymu. Iki šiol vykusios parodos buvo eksponuojamos be iškilmingesnių atidarymų.

Na, o atsakydama į klausimą, kodėl paroda pavadinta „Nuojauta“, N. Poškutė-Jukumienė tikino, jog nuojauta yra lygi laukimui, kuris sukelia daug emocijų bei spėjimų žmonių kasdienybėje.

Apžiūrėti parodą kavinėje „10 Tiltų“ bus galima visą vasarą, iki rugsėjo 1 d.

Mato Mačiulskio nuotr.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”144484,144485,144486,144487,144488,144489,144490,144491,144492,144493,144494,144496,144497,144498,144499,144500,144501,144502,144503,144504,144505″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]