Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo penkis prokuroro skundus, pateiktus dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kuriomis išaiškinta, kad penki vadinamojoje agurkinių nusikalstamo susivienijimo byloje nuteisti asmenys jau yra atlikę dalį jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Prokuratūra nesutiko su tokia teismo išvada ir Apeliaciniam teismui pateiktuose skunduose teigė, kad nuteistųjų suėmimo laikas įskaitomas bendrai į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o ne į bausmės laiką, paskirtą atlikti kalėjime. Anot prokurorų, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos atlikti kalėjime, laikas turi būti skaičiuojamas atskirai nuo tada, kada nuteistieji realiai perkeliami atlikti bausmę kalėjimo režimu. Pasak prokuroro, suėmimas nėra susijęs su teisingumo vykdymu.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokuroro skundus kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai laisvės atėmimo bausmė paskiriama atlikti kalėjime ir pataisos namuose, bausmė pradedama vykdyti pirmiausia kalėjimo, o vėliau – pataisos namų režimu. Taigi, griežčiausi nuteistojo laisvių suvaržymai taikomi iš karto po nuosprendžio paskelbimo,jį pradėjus vykdyti.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad Klaipėdos teismas pagrįstai nurodė, jog suėmime esančio asmens teisės ir laisvės buvo varžomos taip pat kaip ir nuteistojo, kuris atlieka bausmę kalėjimo režimu, o atskirais atvejais jos buvo varžomos labiau.

Anot pranešimo spaudai, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų suėmimo laikas pirmiausia turi būti įskaitomas į bausmės dalį, nustatytą atlikti kalėjime, o tik vėliau – į bausmės dalį, nustatytą atlikti pataisos namuose. Priešingas aiškinimas prieštarautų principams, kuriais siekiama teisingai įskaityti suėmimo laiką į paskirtą bausmę, nes suėmimo laikas būtų įskaitomas tik į tą bausmės dalį, kurią nustatyta atlikti švelnesniu režimu, t. y. pataisos namuose.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.