Klaipėdos savivaldybės noras išvalyti Smeltalės upelį sukėlė nemažai abejonių. Viešai išsakytos nuomonės, jog taip mokesčių mokėtojų pinigais bus pagerinta privačios bendrijos infrastruktūra. Be to, abejojama, ar upelio valymas jam nepakenks.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Spaudžia laikas

Audringa diskusija dėl Smeltalės upelio valymo klausimų virė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. Į jį buvo sukviesti visų suinteresuotų organizacijų atstovai, nes siekta, kad visi jie išsikalbėtų ir nebetrukdytų tolimesniems darbams.

Šiuo metu yra rengiama GMLEB (garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija – V. S.) „Smiltelė“ prieplaukos akvatorijos dugno gilinimo atrankos informacija dėl poveikio aplinkai vertinimo.

„Viena PAV atranka jau padaryta upelio daliai iki Minijos gatvės. O dabar yra antroji dalis – būtent upės gilinimas pačioje uostelio teritorijoje. Atranka jau buvo pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai, tačiau ji jai nepritarė dėl bendruomenės pastabų. Su bendruomene jau surengėme kelis pasitarimus, ne visi pavyko. Todėl dabar visus suinteresuotus asmenis pakvietėme į komiteto posėdį. Norime pabaigti rengti šitą dokumentą, atsakyti visiems į rūpimus klausimus, kad galėtume pataisyti atranką ir gauti Aplinkos apsaugos agentūros vertinimą, kad pilnas poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Tai užtruktų ilgiau nei metus, o į šią atranką jau sudėta tiek medžiagos, kad nebūtų, ką dėti į pilną PAV“, – komiteto posėdyje kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Ji pabrėžė, jog kuo skubiau parengti atrankos informaciją yra svarbu, nes reikia suspėti pateikti paraišką gauti finansavimą numatomiems darbams.

„Paraišką išvalyti uostelį galima teikti iki 2023 metų. Jei šiemet turėtume patvirtintą atrankos informaciją, kitais metais jau galėtume pasirengti darbų techninį projektą, o 2022-2023 metais atlikti darbus. Jei spėjame, gerai, o jei ne, tai šie darbai gali atsidėti labai ilgam“, – teigė R. Jievaitienė.

Galima naudotis visiems?

Tačiau politikams iškart užkliuvo, kodėl valdiškais pinigais bus tvarkoma privačios bendrijos prieplauka.

„Kiek žinau, žemė ir krantinės yra išnuomotos tai garažų bendrijai, o toms krantinėms tvarkyti numatomi vieši pinigai. Ar čia niekas nesipjauna su įstatymais?”  – klausė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narys Arūnas Tuma.

Jo kolega Arūnas Andziulis atkreipė dėmesį, jog pats projektas pavadintas ne Smeltalės žiočių sutvarkymas, o bendrijos „Smiltelės“ prieplaukos akvatorijos dugno gilinimas.

„Upelis yra valstybinis, vanduo nėra privatus, o mūsų pareiga yra rūpintis šiuo upeliu. Krantines leista eksploatuoti, bet tuose sklypuose galioja ir kelio servitutas, o tai reiškia, kad ta prieplauka, krantinės yra prieinamos visiems“, – aiškino R. Jievaitienė.

Tačiau komiteto posėdyje dalyvavę bendruomenių atstovai sutartinai patvirtino, jog „Smiltelės“ bendrijos krantinės tikrai nėra viešos, jomis gali naudotis tik bendrijos nariai.

„Čia išties labai pjaunasi privati nuosavybė ir valdiški pinigai. Uostelis, prieplauka niekada neturėjo tokio statuso, vienintelis dokumentas, įrodantis, kad ten yra krantinės – Registrų centro išrašas. Kaip gilinsite šitą įlanką, kuri nėra upės priklausinys? Čia kalba eina tik apie privačios bendrijos prieplaukos akvatorijos gilinimą. Šita bendrija yra lyg uždaras medžiotojų klubas, į kurį svetimi nėra įleidžiami. Kokiu pagrindu Klaipėdos savivaldybė ruošiasi finansuoti privačią bendriją ir kokių tikslų siekia? Visi šie klausimai yra esminiai, o atsakymų į juos nėra. 2014 metais pati „Smiltelė“ buvo pasiruošusi projektą išvalyti upelį, nukasti pylimą. Tačiau tokios projekto vykdyti niekas neleido, nes tas pylimas yra unikalus išlikęs upelio krantas. Dabar lygiai tokį patį projektą rengia Klaipėdos savivaldybė“, – savo pastabas dėstė „Smeltės“ bendruomenės valdybos pirmininkas Vigilijus Lisauskas.

Tikslas – atgaivinti upę

R. Jievaitienė dar kartą pakartojo, jog projekto apimtis yra tvarkyti upelį, o ne padėti bendrijai.

„Projekto pavadinimas nėra esmė, svarbu yra apibrėžta teritorija, kuri numatoma tvarkyti“, – tvirtino valdininkė.

A. Tuma pastebėjo, jog tvarkyti reikėtų ne tik Smeltalės upės žiotis, bet ir visą aplinkinę teritoriją, tapusią valčių uostelių.

„Jei tvarkyti, tai reikia viską daryti tvarkingai. Pasižiūrėkime į Dreverną ar Šilutę. Savivaldybė sutvarko uostelį ir perduoda valdyti privatiems operatoriams. Visur taip turėtų būti. Jei niekas nebus daroma, tai toje vietoje ir toliau Šanchajus bus dar 50 metų“, – dėstė A. Tuma.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas tikino, jog parengtu projektu bus sunaikintas Smeltalės upelis.

„Mūsų tikslas yra atgaivinti Smeltalės upelį. Deja, šis projektas numato sunaikinti kairįjį upės natūralų krantą. Mes tikrai neturime tikslo pakenkti valtininkams ar tiems, kurie ruošė šį projektą, tačiau mūsų tikslas yra gelbėti upę ir mes nesitrauksime“, – apie būsimą kovą informavo G. Ramašauskas.

GMLEB „Smiltelė“ eksploatacijos pirmininkas Benas Šimkus, kuris, beje, yra buvęs Klaipėdos vicemeru, taip pat dėstė, jog uostelio akvatorijoje esantis vanduo yra savivaldybės nuosavybė, todėl ji ir privalo rūpintis.

„Krantinės yra išnuomotos mūsų bendrijai, o akvatorijos vanduo yra savivaldybės. Ir čia yra ne gilinimas, o išvalymas, nes reikia išvalyti visą purvą, kurį sunešė paviršinės nuotekos“, – aiškino B. Šimkus.

Jis pabrėžė, jog „Smiltelės“ bendrijai priklauso 1200 narių, kurie „ir poilsiauja, ir turi pomėgius“. Todėl esą itin svarbu, jog būtų atkurtas buvęs uostelio akvatorijos gylis – 1,2 m, nes tada daug daugiau laivelių galės sėkmingai į uostelį įplaukti ir išplaukti.