Nuolat augantis inžinerijos ir technologijų specialistų poreikis skatina ne tik adaptuoti studijų programas, bet ir pradėti jaunųjų inžinierių ugdymą dar mokyklose. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai vadovauja Baltijos ir Žemynos moksleivių tiriamiesiems darbams.  Baltijos gimnazijoje veikia inžinerinės klasės. Gimnazistų teigimu, tokia pažintis su inžinerine sritimi ne tik skatina norą rinktis šios krypties studijų specialybes, bet ir ateityje prisidėti prie inovatyvių ir tvarių produktų kūrimo gimtajame mieste.

Praktinė pažintis su inžinieriaus profesija

KU nuotr.

KU pranešime spaudai teigiama, jog atliepdami ekonomikos poreikius ir siekdami sudominti moksleivius inžinerija, 2018-2019 metais KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto (JTGMF) mokslininkai savanoriškai pradėjo vadovauti tiriamiesiems Baltijos gimnazijos moksleivių darbams. Po metų bendradarbiavimas išaugo į dviejų inžinerinių klasių sukomplektavimą, JTGMF dėstytojų dalyvavimą jau ir formaliame gimnazistų inžinerinių kompetencijų ugdymo procese.

„Smagu, kad geri tiriamųjų darbų rezultatai buvo pasiekti nepaisant karantino, kad moksleiviams patinka tai, kuo jie užsiima. Tikimės, kad įdomių tyrimų darbų idėjų užteks ir ateinančiais metais. Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje trūksta tiek inžinerijos specialistų, kad jų per metus neparengia visos mieste veikiančios kolegijos ir universitetas kartu sudėjus. Naudojamės galimybe sudominti moksleivius tiksliaisiais dalykais ir pradėti ugdyti jaunuosius inžinierius dar mokyklose“, – pranešime pažymi JTGMF dekanė dr. Rima Mickevičienė.

Pasak Baltijos gimnazijos direktorės Jurgitos Račkauskienės, universiteto ir gimnazijos bendradarbiavimas padeda mokiniams nuosekliai ir kryptingai ugdyti inžinerinę kompetenciją, reikalingą planuojant ateities karjerą bei studijuojant su inžinerinėmis profesijomis ar inžinerine kūryba susijusius mokslus.

„KU mokslinio potencialo dėka, mokiniai pagilina gamtos ir tiksliųjų mokslų žinias, stiprina praktinius-kūrybinius gebėjimus, ugdo inžinerines komunikavimo, pažinimo, kūrybingumo, socialines ir asmenines kompetencijas“, – pabrėžia direktorė.

Šiais mokslo metais mokiniai, mentoriaujant 9 KU mokslo darbuotojams, parengė 5 tiriamuosius darbus: ,,Alternatyvių degalų gamyba iš panaudotų padangų“ (lekt. Ž. Kryževičius); ,,Polimerinių medžiagų 3D spausdinimas ir tyrimai“ (prof. dr. J. Janutėnienė); ,,Slalomo bagis – svajonė virstanti realybe“ (doc. dr. A.Senulis); ,,Smiltelės upės vandens kokybės tyrimai pagal makrobestuburius“ (dr. T. Ruginis); ,,Palydovinių duomenų pritaikymas Baltijos jūros temperatūros tyrimuose“ (dr. T. Dabulevičienė). Į tiriamuosius darbus įsitraukė ir verslo atstovai: Vakarų laivų gamykla, UAB „Neo Group“, UAB „BEGA“ ir kt.

Iš mokinių apklausų rezultatų, atliktų projektinių darbų pristatymų pastebėta, jog mokinius labiausiai įtraukia praktinės, kūrybinės veiklos, galimybės veikti, eksperimentuoti KU laboratorijose. Gimnazistai, nuvykę į pamokas­­­­­­­­ neformaliojo švietimo veiklas universitete, atlikdami tiriamuosius darbus, mentoriaujant KU dėstytojams, pakeičia tradicinę mokymosi aplinką, susipažįsta ir išmoksta dirbti su laboratorine įranga, naujausiomis IT technologijomis ir programomis. Šios veiklos moksleiviams atskleidžia, koks gali būti įdomus inžinieriaus darbas.

Lyginant su 2018-aisiais metais inžinerinės klasės startu gimnazijoje, jau po pirmųjų mokslo metų susidomėjimas inžinerinės krypties mokslais išaugo kelis kartus: dar prieš 2 metus vienoje inžinerinėje klasėje mokėsi 17 mokinių, o nuo 2020-ųjų metų rugsėjo pagal inžinerinio ugdymo programą mokysis jau 119 gimnazistų.

„Šis projektas buvo neapsakomai naudinga ir reikalinga patirtis, parodanti ir nukreipianti, kuo galėčiau užsiimti ateityje. Inžinierių darbas yra labai atsakingas ir kartu skatinantis siekti panašių aukštumų. Nors pati dirbau mechanikos grupėje, kur perdirbamumo temą lietėme kiek mažiau, mano bendramoksliai iš chemijos ir technologijos grupių didžiulį dėmesį skyrė tvarumo, perdirbamumo ir aplinkosaugos temoms. Mano akimis, jaunimas šiais laikais į aplinkos klausimus žiūri labai rimtai. Mums tai svarbu“, – sakė projekte dalyvavusi gimnazistė Auksė.

Tyrė susisiekimą per Kuršių marias

2018-2019 metais Klaipėdos universiteto JTGMF dėstytojų grupė pradėjo savanorišką vadovavimą Klaipėdos Žemynos gimnazijos moksleivių tiriamiesiems darbams. Geri pirmųjų metų rezultatai padrąsino imtis ambicingo kompleksinio tiriamojo darbo „Susisiekimo tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos sprendimai”, kurio idėją pasiūlė LR Seimo narys Dainius Kepenis. „Idėja kilo rudenį, kuomet diskutuota dėl tunelio per Kuršių marias statybos. Universiteto mokslininkams pasiūlyta panagrinėti susisiekimo per Kuršių marias alternatyvas. Kadangi tuo metu naujų tyrimų temų ieškojo Klaipėdos Žemynos gimnazijos moksleiviai, nusprendėme leisti pasireikšti moksleivių fantazijai“, – pasakojo JTGMF dekanė dr. R. Mickevičienė.

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos moksleiviai įsiliejo į Klaipėdos universiteto mokslininkų būrį. Mokslininkų vadovaujami, jie atliko kompleksinį tiriamąjį darbą, kuriuo siekiama atrasti sprendimus susisiekimo tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos klausimu.

Birželį gimnazistai pristatė 10 tiriamųjų darbų, kuriuose analizavo susisiekimą per Kuršių marias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros kontekste. Moksleiviai tyrė keleivių ir automobilių srautus, siūlė tiltus, tunelius, lynų keltuvus ir elektrinius keltus, rekreacinių zonų sprendimus Smiltynei, degalus švariai laivybai, analizavo uosto plėtros poveikį aplinkai.

Įdomu tai, kad tiriamųjų darbų rezultatus pristatė 7 merginos ir 7 vaikinai, nors tiksliuosius mokslus studijuoti dažniau renkasi vaikinai. „Norėtųsi padrąsinti merginas nepaisyti socialinių lyčių stereotipų ir po gimnazijos rinktis aktualias darbo rinkai profesijas ir dirbti gerai apmokamą darbą“, – akcentavo R. Mickevičienė.

Moksleivių darbų pristatyme dalyvavo ir D. Kepenis, Neringos savivaldybės, AB „Smiltynės perkėla“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Sužavėtas  Klaipėdos universiteto ir Žemynos bendradarbiavimo rezultatais Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis pakvietė universiteto mokslininkus į Neringos gimnaziją.