Susisiekimo ministerijos ir Vidaus vandenų kelių direkcijos (VVKD) vadovai su devynių savivaldybių merais sutarė dėl spartaus laivybos upių kelių gaivinimo visoje Lietuvoje, investuojant į Nemuno, Neries, Nevėžio ir kitus vandens kelius. Per artimiausius trejus metus, investavus daugiau kaip 30 mln. eurų, būtų atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėda, suaktyvėtų keleivinė ir pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno mariose ir Kuršių mariose, skelbiama susisiekimo ministerijos pranešime.
Jame cituojamas susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič teigia, jog per Lietuvą iš Rytų į Vakarus, Klaipėdos kryptimi eina sparčiai augantis krovinių srautas, kuris stipriai apkrauna automagistralę Vilnius-Klaipėda bei geležinkelio linijas, todėl siekiant efektyviai valdyti srautus, rizikas, atkuriamas vandens kelias Nemuno upe yra ideali alternatyva sausumos transportui. Pasak J. Narkevič, vidaus vandenų kelių įtraukimas į bendrą Lietuvos transporto sistemą padidintų kiekybinį transporto pralaidumą, sustiprintų šalies konkurencingumą, kadangi dėl žemesnių transportavimo kaštų sumažėtų ir bendras šalies transportavimo kaštų vidurkis.
Krovinių gabenimas upe yra itin patraukli alternatyva dėl saugumo, itin žemo avaringumo, lyginant su vilkikais. Taip pat svarbus mažas poveikis aplinkai – tarša 2,5 karto mažesnė nei automobilių transporto. Ekonomiškumas – tonkilometriui suvartojama apie 17 proc. kelių transporto ir 50 proc. – geležinkelių transporto suvartojamos energijos.
„Keliu Nemunas-Klaipėda per metus Lietuvoje dirbančios bendrovės, preliminariu vertinimu, galėtų sugeneruoti net 1 mln. tonų krovinių. Prognozuotume, kad realus Nemuno laivakelio sutvarkymas pritrauktų dar daugiau potencialių įmonių, kurios būtų suinteresuotos vežti krovinius vidaus vandenų transportu bei vykdyti keleivinę ir pramoginę laivybą, kas padidintų ekonominį aktyvumą šalia Nemuno įsikūrusiose savivaldybėse bei investicijų pritraukimą į jas“, –ketvirtadienį sakė VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas, Lietuvos vidaus vandenų viziją pristatęs prie Nemuno įsikūrusių savivaldybių merams.
Susisiekimo ministerija skelbia vandens kelių atgaivinimą įtraukusi į prioritetinių darbų sąrašą, numatant 8 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų E 41 keliui sutvarkyti. Taip pat yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.
Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas. Taip pat pervežti suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.
Per pastaruosius 30-40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivakelį reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos.
„Nemune įrengta virš 1200 bunų – iš žvirgždo, skaldos ir akmenų įrengtų statinių, kurie suspaudžia vandens tėkmę, nukreipia nešmenis į kranto pusę ir padeda išsivalyti upės dugnui laivakelyje. Deja, daugumos jų būklė yra bloga: apie 500-700 bunų būtina rekonstruoti arba tikslinėse vietose pagal poreikį pastatyti naujų. Vietoje to, kad dabar kalbėtume apie krovinines baržas Nemune ir plėtotume krovinių bei žmonių gabenimą Nemunu, kasmet vien iš jo iškasame virš 700 tūkst. kubinių metrų sąnašų, tiesiog stengdamiesi pašalinti nuolat susidarančias seklumas“, – sakė V. Vinokurovas.
Šilutės rajono savivaldybė turi daugiausiai vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių, naudojamas Šyšos upės kelias ir kiti, tačiau jie neeksploatuojami. Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės siekia perduoti visus vietinius kelius VVKD.
0 Comments